Teismas priėmė nagrinėti M.Drobiazko skundą, bet atmetė vieną jos prašymą

 Šių metų rugsėjo 15 d. iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko buvo atimta Lietuvos pilietybė. Pilietybės reikalų komisija rekomendavo šalies prezidentui Gitanui Nausėdai panaikinti M.Drobiazko išimties tvarka suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę ir šis tai padarė.

M.Drobiazko į šį sprendimą iš karto reagavo emocingai, o praėjus daugiau nei mėnesiui pareiškė, kad kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame patvirtino, jog priėmė nagrinėti M.Drobiazko skundą. Tiesa, vienas čiuožėjos prašymas iš karto buvo atmestas.

Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos Margaritos Drobiazko skundą, tačiau atmetė jos prašymą laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2023 m. rugsėjo 15 d. dekreto Nr. 1K-1447 galiojimą

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. spalio 5 d. gautas pareiškėjos Margaritos Drobiazko skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2023 m. rugsėjo 15 d. dekretą Nr. 1K-1447, kuriuo pareiškėja Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nustatytu pagrindu netenka išimties tvarka jai suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės. Nurodo, kad skundžiamas dekretu įformintas Respublikos Prezidento sprendimas yra nemotyvuotas, taip pat neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teigia, kad ji neatitinka nė vienos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nustatytos pilietybės netekimo sąlygos – nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui bei nereiškia ir nereiškė viešo palaikymo valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nes jei neteks Lietuvos Respublikos pilietybės, patirs didelių neigiamų padarinių, kurių nebus įmanoma atitaisyti nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. negalės naudotis Lietuvos Respublikos pilietės teisėmis ir jų įgyvendinti visą laikotarpį, kol bus nagrinėjamas teisminis ginčas dėl dekreto teisėtumo. Teismas šį prašymą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjos nurodyti neigiami padariniai negali būti vertinami kaip neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Aplinkybės, jog pareiškėja nebeturės galimybės nei Lietuvoje, nei kitose Europos Sąjungos šalyse naudotis laisvo judėjimo, apsigyvenimo, ekonominės veiklos vykdymo teisėmis ir negalės balsuoti, labiau vertintinos kaip hipotetinės ir nukreiptos į ateitį kaip subjektyvus jos manymas. Vien dėl to, kad pareiškėja nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, nagrinėjamu atveju nėra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas