N.Djokovičius reikalauja permainų: „Teniso lažybų versle sukasi milijardai dolerių“

 Vienas iš profesionalių teniso žaidėjų asociacijos (PTPA) įkūrėjų serbas Novakas Djokovičius išreiškė nepasitenkinimą dabartine situacija, komentuodamas pajamų iš lažybų bendrovių paskirstymą tarp žaidėjų ir teniso organizacijų.

ATP neseniai sudarė sutartį su „Sportradar“ šešeriems metams. Pastaroji įmonė tapo ATP transliacijų partnere bei teiks lažybų bendrovėms tiesioginę statistiką iš teniso mačų. N.Djokovičiaus teigimu, tenisininkams iš tokių sandorių skiriama per mažai pajamų. Jis ragina tą sumą padidinti arba leisti žaidėjams reklamuoti lažybų bendroves.

„Man atrodo nelogiška tai, kad mes šioje srityje nepajudėjome į priekį per pastaruosius 20 metų ar netgi dar daugiau. Žaidėjai vis dar negauna sąžiningos pajamų dalies iš teniso organizacijų sandorių su lažybų verslu bei patys negali reklamuoti lažybų bendrovių. Sąžininga pajamų dalis tenisininkams, mano nuomone, būtų 50 proc.

Aš pats tikriausiai nesutikčiau reklamuoti lažybų bendrovės, bet manau, kad 95 proc tenisininkų tokios galimybės neatsisakytų. Jei reklama ir toliau bus draudžiama, tada tegul būna padidinama tenisininkams tenkanti pajamų dalis iki 50 proc.

Žinau, kad dabar nemaža dalis pajamų nukreipiama į tenisininkų pensijos fondą, tačiau mes į tas išmokas galėsime pretenduoti tik sulaukę 50 ar 55 metų, todėl žaidėjas, baigęs karjerą būdamas 30-ies ar 35-erių, turi laukti dar 20 metų, kol gaus tas išmokas. Akivaizdu, kad uždarbis iš lažybų šiame sporte sudaro didelę pajamų dalį, tiesiog ne visi žaidėjai tai supranta ir nereikalauja didesnės pajamų dalies. Įvairiose lažybų bendrovėse matome tenisininkų pavardes, bet jie už tai praktiškai nieko negauna, nors tame versle sukasi milijardai dolerių“, - sakė N.Djokovičius.

Serbas pripažino, kad šį klausimą kėlė jau ne kartą, bet jam vis buvo atsakoma, kad jo reikalaujami pakeitimai keltų grėsmę teniso, kaip sporto, sąžiningumui ir didintų sutartų mačų riziką.

„Aš visiškai sutinku su tuo, kad reikia kovoti prieš sukčiavimą sporte. Problema ta, kad tik iškėlus šį klausimą, iš karto prasideda psichologiniai žaidimai – tema nukreipiama į diskusiją apie sukčiavimą, pamirštant esminę problemą – nesąžiningą pajamų paskirstymą“, - pridėjo serbas.