Serbijoje startuosiančiame pasaulio imtynių čempionate – grumtynės dėl medalių ir olimpinių kelialapių

 Šeštadienį Belgrade startuoja pasaulio imtynių čempionatas. Šios varžybos yra neeilinės, nes Serbijos sostinėje atletai kovos ne tik dėl prizinių vietų, bet ir olimpinių kelialapių. Penki pajėgiausi imtynininkai ir imtynininkės kiekviename olimpiniame svoryje savo šaliai iškovos olimpinius bilietus į Paryžių. Todėl šis čempionatas turės papildomas atrakcijas – ne vieną, o du mažuosius finalus. Viename mažojo finalo susirėmime paaiškės bronzinis medalininkas, o pralaimėję, tai yra, penktąsias vietas iškovoję atletai, grumsis dėl paskutinio čempionato bilieto į olimpines žaidynes. Dėl likusių olimpinių kelialapių bus kovojama kitąmet dviejuose turnyruose – kontinentiniame ir pasauliniame.

Komandų, vyksiančių į pasaulio čempionatą, sudėtis:

Graikų-romėnų imtynės (GR)

60 kg Justas Petravičius;

67 kg Kristupas Šleiva;

77 kg Paulius Galkinas;

87 kg Martynas Nemsevičius;

97 kg Mindaugas Venckaitis;

130 kg Romas Fridrikas.

Treneriai Mindaugas Ežerskis ir Aleksandras Kazakevičius

Moterų imtynės (WW)

50 kg Gabija Dilytė;

53 kg Danisevičiūtė Vestina;

55 kg Laura Stanelytė;

68 kg Danutė Domikaitytė;

76 kg Kamile Gaučaitė.

Treneriai Aivaras Kaselis ir Tatsiana Bokhan

Laisvosios imtynės (FS)

86 kg Domantas Pauliuščenko;

97 kg Lukas Krasauskas.

Treneris Sergejus Kasimovas

Klasikų proveržis

Po Nepriklausomybės atgavimo pasaulio imtynių čempionatuose aukščiausią antrą vietą yra iškovojęs Mindaugas Ežerskis. Dabartinės šalies graikų-romėnų imtynių rinktinės treneris 2007-siais metais Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiame finale paskutinėmis sekundėmis nusileido olimpiniam čempionui Ramazui Nozadzei iš Gruzijos. Tame pačiame čempionate Valdemaras Venckaitis iškovojo keturias pergales bei patyrė vieną pralaimėjimą ir užėmė trečią vietą.

Po septynerių metų savo vyresniojo brolio žygį pakartojo Edgaras Venckaitis. Tauragiškis nustebino pasaulį, kuomet lemiamoje imtyje dėl bronzos skėlė dubenį pasaulio čempionui olimpiečiui Hasanui Alijevui ir azebaidžanietį ant menčių paguldė per 17 sekundžių!

Dar du pasaulio čempionato prizininkai iššovė visai neseniai. 2020-ieji ypač sėkmingi metai Kristupui Šleivai, kuris pavasarį Italijoje užėmė trečią vietą Europos čempionate ir tokį pat rezultatą parodė rudenį Osle vykusiame pasaulio čempionate.

Dar po metų bronziniu apdovanojimu nudžiugino sunkiasvoris Mantas Knystautas. Lietuviui buvo sėkmingas Belgrado kilimas, ant kurio jis mažajame finale patiesė olimpinį vicečempioną Iakobį Kajaią iš Gruzijos.

Priminsiu, kad kol kas vienintelis lietuvis, iškovojęs pasaulio čempiono titulą, yra Rimantas Bagdonas. Lietuvos imtynių federacijos garbės prezidentas planetos auksą laimėjo Tamperėje 1965-ais metais.

Baltiškasis imtynių derbis

Norom-nenorom lietuviai įgudo rezultatus lyginti su latviais ir estais. Tas vyksta krepšinyje (ypač dabar), futbole ir, neabejoju, kitose sporto šakose. Taigi, kaip neakivaizdinėse lenktynėse sekasi mūsų šalies imtynininkams ir imtynininkėms?

Aukštą mūsų šalies klasikų lygį apibūdina tas faktas, kad penkis pasaulio suaugusių čempionatuose iškovotus medalius laimėjo penki skirtingi atletai. Tuo tarpu estams visus penkis trofėjus, tarp kurių 2007 ir 2013 metų pasaulio čempiono titulai, iškovojo šios šalies imtynių legenda Heiki Nabis.

Latvių graikų-romėnų stiliaus imtynininkams dar neteko džiaugtis pasaulinių čempionatų laimėjimais, tačiau kaimynai iš dalies atsigriebė moterų imtynių rungtyje, kur iškovojo tris medalius. Beje, latvės turi gerą varžybų įdirbį. Jos pasaulio čempionatuose debiutavo beveik iškart po Nepriklausomybės paskelbimo 1992 metais. Palyginimui, lietuvaitės ant imtynių kilimo suaugusių pasaulio čempionatuose pradėjo grumtis 2009-tais, o estės apskritai vos prieš dvylika metų. Nepaisant to, lėtapėdžiai estai ir čia kiek kiek apsukresni – jų kolekcijoje keturi medaliai, tačiau čia vėl suveikė vieno talentingos atleto, tiksliau atletės, faktorius, nes visą imtynių šlovę Estijai pelnė Epp Mae.

Latvių moterų imtynių padangėje vienu metu žibėjo dvi ryškios žvaigždės – Laura Skujina ir Anastasija Grigorjeva, tačiau po jų išėjimo iš didžiojo sporto latvių suaugusių moterų imtynės nėrė į letargo miegą.

Aukščiausias mūsų šalies imtynininkės Danutės Domikaitytės pasiekimas yra prieš du metus Norvegijos sostinėje Osle užimta devinta vieta, tačiau šalies imtynių specialistai nenukabina nosies, o jų žvilgsniai nuolat nukreipti į patyrusią Kamilę Gaučaitę, ambicingą Gabiją Dilytę bei, žinoma, kol kas visų savo rezervų neišnaudojusią D.Domikaitytę. Be to, dirba ir savo eilės kantriai laukia jaunosios Vestina Danisevičiūtė bei Laura Stanelytė.

Baltijos šalių imtynių Achilo kulnas yra laisvosios imtynės. Šioje imtynių rungtyje dominuoja Kaukazo regiono atletai, kurie užtvindė įvairių pasaulio šalių rinktines. Patekti į imtynių elitą nepaprastai keblu, tačiau visos trys valstybės mėgina irtis aukštyn. Kol kas geriausiu – penktu – rezultatu gali pasigirti dabartinis Latvijos imtynių federacijos prezidentas Amands Zvirbulis. Aukščiausias Lietuvos laisvūnų pasiekimas – vienuolikta olimpiečio Ričardo Pauliukonio vieta, iškovota tolimais 1994-ais metais Stambule.

Belgrade tikėtis iš laisvūnų itin aukštų rezultatų būtų išties drąsu, bet sporte viskas įmanoma. Ką gi, laukti visai nedaug.

Valdas Malinauskas