Prieš startus pasaulio čempionate – penkiakovininkų koncentracija į detales

 „Lūkesčiai? Prieš pasaulio čempionatą akcentavome technininius niuansus, kuriuos sportininkai turėtų išpildyti“, – sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos treneris Paulius Aleksandravičius.

Bate (Didžioji Britanija) rugpjūčio 21-28 dienomis vyks pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatas. Trečiadienį prasidėjo moterų asmeninės varžybos.

Pasaulio čempionate startuos penki Lietuvos sportininkai: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė, Ieva Serapinaitė, Elzbieta Adomaitytė ir Titas Puronas.

„Kiekvienas sportininkas koncentravosi į individualias užduotis, kurios buvo suderintos su treneriais, – sakė P. Aleksandravičius. – Negalvojame apie pozicijas, kurias užims sportininkai. Jei pavyksta išpildyti visas užduotis, pozicijos pačios „ateina“. Taip pat neakcentavome ir pasaulio čempionate dalijamų olimpinių kelialapių, kurie bus įteikti prizininkams – nenorime spaudimo sportininkams. Akcentavomės į asmeninius sportininkų tikslus“.

Sulaukęs klausimo, ko tikisi iš savo sportininkų – G. Venčkauskaitės ir T. Purono – treneris pabrėžė, kad tikisi, jog sportininkai maloniai nustebins.

„Norėčiau, kad rezultatai maloniai nustebintų“, – trumpai tarė P. Aleksandravičius.

I. Serapinaitės treneris Lukas Kontrimavičius teigė, kad prieš pasaulio čempionatą daug dėmesio buvo skiriama fechtavimui bei psichologiniam sportininkės pasirengimui.

„Mūsų sporto šakoje viskas susideda iš mažų detalių, todėl didelių pokyčių treniruočių procese nebuvo, – sakė treneris. – Tačiau mažos detalės gali pakeisti labai daug. Didžiausias tikslas – padaryti viską, kam esi pasirengęs, padaryti viską, kad būtumei laimingas po finišo“.

Paklaustas apie olimpinius kelialapius, L. Kontrimavičius pabrėžė, kad į tai nėra susikoncentruota: „Žinoma, visi žino, kad „kybo“ 3 kelialapiai, tačiau mes į viską žiūrime per kitą prizmę“.

Treneris net nebandė slėpti, kad varžybos – tikras išbandymas ne tik sportininkams.

„Kiekvienos varžybos kainuoja labai daug nervų treneriui, – nusijuokė L. Kontrimavičius. – Sportininkai visada nori viską padaryti kuo geriau, jie nori įrodyti, ko yra verti. Sunkiausia tokiais atvejais yra stebėti ir suprasti, kad kai kuriais momentais negali nieko padėti. Tad neretai belieka tik laikyti tvirtai suspaustus kumščius“.