Rengiantis sporto gimnazijų startui – patarimai ir patirtis iš Latvijos kolegų

Premjero pavedimu sudarytų darbo grupių, kurios rūpinasi, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. pradėtų veikti pirmosios sporto gimnazijos, nariai lankėsi Latvijoje, jau beveik 50 metų veikiančioje Murjanu sporto gimnazijoje, taip pat susitiko su Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos Sporto departamento atstovais. Vizito tikslas – susipažinti su ilgamete kaimynų patirtimi vykdant specializuoto sportinio ugdymo programas bendrojo lavinimo mokyklose.

„Visuomet naudinga pasitikrinti, ar teisingu keliu einama, panaudoti pasiteisinusią patirtį ir žinias. Latviai, skirtingai nuo mūsų, neturi spragos profesionalių sportininkų pamainos rengimo grandyje, nes jauni talentai atrandami ir ugdomi sutelkus geriausius mokytojus ir trenerius, derinant jų išsilavinimą ir treniruotes. Europos šalyse tai vadinama „dvigubos karjeros“ terminu ir akcentuojama būtinybė sportininkams sudaryti sąlygas derinti mokslą ir sportinę veiklą. Džiugu, kad, atsiradus politinei valiai, turėsime tokias specializuotas gimnazijas“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.

Pasak jo, Latvijoje buvo išsaugota nacionalinės sporto gimnazija, tačiau neliko tokio darinio menų srityje, Lietuvoje – atvirkščiai, tad abi šalys turi ko viena iš kitos pasimokyti.

Susitikimuose su Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos, jai priklausančios sporto gimnazijos atstovais buvo aptarti teisiniai sporto gimnazijų steigimo ir veiklos aspektai, sporto dalykų programos, organizacinė struktūra, darbuotojų, trenerių pareigybės, apmokėjimo tvarka, bendradarbiavimas su sporto šakų federacijomis ir kiti organizaciniai klausimai.

Latvijos Murjanu gimnazijoje, kuri turi 3 filialus, mokosi ir treniruojasi 416 perspektyvinės pamainos sportininkų, kurie vėliau sudaro apie pusę Latvijos olimpinės rinktinės narių. Su jais dirba 42 bendrojo lavinimo ir 35 treneriai. Daug dėmesio skiriama treniruočių ir mokymosi derinimui, lanksčiam egzaminų grafikui, individualiam bendrajam lavinimui. Čia ruošiami septynių sporto šakų sportininkai.

Lietuvoje šiuo metu Švietimo ir mokslo ministro potvarkiu yra sudarytos 5 tarpinstitucinės grupės iš šios ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento, Vyriausybės, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybių, Lietuvos edukologijos universiteto atstovų, kurios atlieka parengiamuosius darbus, kad nuo rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje pradėtų veikti sporto gimnazijos – rengia sportinio ugdymo krypties programas ir kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, mokinių atrankos ir pasiekimų vertinimo kriterijus, steigimo dokumentus, finansavimo, etatų, darbo apmokėjimo tvarkas. 

Be to, šiuo metu Kūno kultūros ir sporto departamentas rengia sporto gimnazijų plėtros poreikio studiją, t.y. analizuoja, kuriuose miestuose ir kokios sporto šakos galėtų būti plėtojamos sporto gimnazijų ar sporto klasių principu, atsižvelgiant į turimą infrastruktūrą, trenerius, sportuojančių skaičių. Studija turėtų būti parengta per I-ąjį šių metų pusmetį.