M.Kuzminskas: „Galime nusileisti talentu, bet negalime nusileisti kova“ kalbėjo apie ne tik krepšinyje mus lenkiančius prancūzus ir suomius (2)

 Trečiadienį Lietuvos rinktinė patyrė antrą pralaimėjimą draugiškų rungtynių cikle. Kazio Maksvyčio auklėtiniai svečiuose 72:90 (19:18, 14:27, 17:26, 22:19) neatsilaikė prieš Prancūzijos krepšininkus.

Rezultatyviausias Lietuvos rinktinės gretose buvo 18 taškų pelnęs Mindaugas Kuzminskas, kuris po rungtynių kalbėjo apie neparodytą charakterį bei ne tik krepšinyje mus lenkiančius prancūzus ir suomius.

„Ši rinktinė nėra tokia, kad galėtume nugalėti talentu, kalbu apie rimtas komandas. Kad laimėtume, turime būti fiziškesni, kautis labiau ir negali būti kalbos apie energijos trūkumą, kas šiandien buvo akivaizdu. Prancūzai, kurie yra žiauriai talentinga komanda, laimėjo visu 50/50 kamuolius, todėl net nėra jokių pasiteisinimų – pastatė į vietą. Gerai, kad yra dar laiko, žinosime dabar ant ko dirbti. Galime nusileisti talentu, bet negalime nusileisti kova“, – sakė M.Kuzminskas.

– Kas nutiko, kai Prancūzija spurtavo?

– Prametėme nemažai laisvų metimų, buvo geri metimai, reikėjo tiesiog pataikyti. Man skaudžiausia, kad nuleidžiame galvas. Jeigu varžovai įmeta metimą, ne pasaulio pabaiga, juk rungtynės nesibaigia 2:0, reikia bandyti daužytis. Apie tai ir kalbėsime.

– Ar prancūzų fiziškumas išmušė naujokus iš vėžių?

– Kai tu esi naujokas, tu gali iš susijaudinimo nepataikyti baudų ar išslys kamuolys, bet ko negali – nesikauti.

– Prancūzai istoriškai yra viena neparankiausių komandų Lietuvai. Ar pritariate?

– Taip, kiekvieną kartą buvo labai sunku. Džiaugiuosi, kad su jais žaisime dvejas rungtynes, nes geriau pamatyti, ko tau trūksta prieš stiprius varžovus, o ne visus nugalėti.

– Kokių pamokų išmokote šiandien?

– Pasikartosiu: galime nusileisti talentu, bet negalime nusileisti charakteriu.

– Kaip jums atrodė Prancūzijos sirgaliai ir šių rungtynių palaikymas?

– Jie moka užkurti, ką matome ir Eurolygoje. Galbūt jie neturi išreikštų fanų, ką turi Lietuvos klubai, bet pilna salė ir visi palaiko bei dainuoja. Jie daugiau atsipalaidavę, o Lietuvoje – šiek tiek konservatyvesni. Man truputuką trūksta įdėto darbo. Pažiūrėkite – pristatymas, išjungtos šviesos, muzika, įtraukiami žiūrovai, vėliavėlės. Pas tuos pačius suomius – 13 tūkst. sirgalių – niekada nebuvo krepšinio šalis, bet pas juos susirenka, o pas mus – ne. Po rungtynių žaidėjai pasiima mikrofonus, tiesiogiai bendrauja su fanais. Nekalbant apie krepšinį, mums yra kur tobulėti ir reikia pasiimti pavyzdį.