Pasaulio universitetų žaidynėse – geriausias lietuvių pasirodymas per istoriją

 Čengdu (Kinija) antradienį uždarytos pasaulio universitetų vasaros žaidynės buvo istoriškai sėkmingos Lietuvos delegacijai. Mūsiškiai pirmą kartą medalių įskaitoje finišavo pirmajame dešimtuke.

40 second review - #Chengdu
Closing of the World University Games pic.twitter.com/fNHBbeLYw5

— WhereZhengzhou (@Where_Zhengzhou) August 9, 2023

closing ceremony - FISU GAMES CHENGDU 2021 pic.twitter.com/e4wfuWCXtz

— IRÃ CANDIDO (@IRACANDIDO) August 8, 2023

Lietuvai Kinijoje net 3 aukso medalius iškovojo Kotryna Teterevkova. Ji laimėjo visas plaukimo krūtine rungtis – 50 m, 100 m ir 200 m. Vyrų ieties metimo čempionu tapo Edis Matusevičius, vyrų vienviečių valčių irklavime triumfavo Povilas Stankūnas, o moterų porinių dviviečių valčių irklavime nugalėjo Martyna Kazlauskaitė ir Ugnė Juzėnaitė.

Sidabro medalius iškovojo Tomas Navikonis (200 m plaukimas laisvuoju stiliumi), Edgaras Benkunskas (lengvosios atletikos dešimtkovė), Diana Zagainova (trišuolis) ir Mantas Juškevičius su Domantu Maročka (vyrų porinių dviviečių valčių irklavimas). Bronzą pridėjo plaukikai Andrius Šidlauskas (100 m krūtine) bei Jokūbas Keblys (50 m laisvuoju stiliumi).

Lietuva su 6 aukso, 4 sidabro ir 2 bronzos medaliais valstybių įskaitoje užėmė 9-ą vietą tarp 120 žaidynėse dalyvavusių šalių. Iki tol per istoriją lietuviai aukščiausiai buvo pakilę 2013 m., kai užėmė 11-ą poziciją (6 aukso, 1 sidabro, 4 bronzos).

Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Prancūzija, Vokietija, JAV ir Australija.

Medalių įskaitoje praktiškai be didesnės konkurencijos triumfavo Kinija, laimėjusi net 103 aukso, 40 sidabro ir 35 bronzos apdovanojimus. Antra buvo Japonija (21, 29, 43), trečia – Pietų Korėja (17, 18, 23).

Medalių įskaitos lyderių dešimtukas:

Medalių įskaitos lyderių dešimtukas | Organizatorių nuotr.

Šių metų žaidynėse buvo uždrausta dalyvauti rusams ir baltarusiams. Savo rinktinių nesiųsti nusprendė Didžioji Britanija, Kanada ir Meksika. Tuo tarpu Indija atsisakė dalyvauti ušu varžybose, kai kilo problemų dėl sportininkų iš Arunačal Pradešo vizų. Šią teritoriją Kinija ir toliau laiko pietų Tibeto dalimi.