R.Meilutytė: apie planus dalyvauti olimpiadoje, rusus ir baltarusius Paryžiuje bei pasikeitusį požiūrį į sportą (6)
Rūtos Meilutytės ir plaukikų komandos pasitikimas Vilniaus oro uoste | Gretos Skaraitienės/BNS Foto nuotr.
Ketvirtadienį Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su Lietuvos plaukimo rinktinės nariais, grįžusiais iš pasaulio čempionato Fukuokoje (Japonija). Jie turėjo grįžti dar trečiadienį, bet dėl Japoniją užklupusio taifūno skrydis buvo nukeltas.
Kartu su kitais rinktinės nariais parskrido ir Rūta Meilutytė. Jai čempionatas Fukuokoje buvo geriausias karjeroje – lietuvė pirmą kartą viename 50 m ilgio baseino pasaulio čempionate iškovojo net 2 aukso medalius (50 m ir 100 m plaukimuose krūtine).
„Nuovargio ašaros? Kur? Kur ašaros? Dabar? Nebuvo“, - juokėsi R.Meilutytė, paklausta, ar neva pasirodžiusios ašaros buvo džiaugsmo ar nuovargio.
- Kaip jaučiatės po kelionės ir po viso čempionato?, - žurnalistai pasiteiravo čempionės.
- Gerai, esu labai patenkinta. Kelionė buvo ilga, todėl nuovargio yra, bet džiaugiuosi pagaliau grįžusi namo.
- Gal per šį laiką jau susigulėjo mintys, kas lėmė tokį pasirodymą, tikriausiai vieną geriausių per karjerą?
- Tos mintys dar nesusidėliojo, dar nebandžiau jų dėliot. Dabar procesas yra kitoks: tai ne tiek kažko siekimas, o leidimas viskam įvykti. Atrodo, kad kuo labiau atsipalaiduoji, tuo geriau viskas išeina – galimybės yra labai didelės.
- Olimpinis kelialapis jau tavo kišenėje, bet ar jau esi tvirtai apsisprendusi dalyvauti kitų metų žaidynėse?
- Labiau gal taip nei ne.
- Ar dalyvautum žaidynėse, jei į jas būtų priimti šalių agresorių atstovai?
- Nežinau, dar nesu apsisprendusi dėl to. Iš vienos pusės, norėtųsi dalyvauti, kad kaip tik neduočiau jiems šanso laimėti. Iš kitos pusės, tada visa olimpiada pažeistų moralinius principus, leisdama ten dalyvauti rusams, ir to dalimi būti nesinorėtų. Manau, kad būtų teisinga, jog tebesitęsiant karui, tų šalių atletų galimybės dalyvauti varžybose būtų ribojamos. Tai būtų dalis reikalingų žingsnių, kad galiausiai kažkada būtų taika.
- Ypač įspūdinga buvo paskutinė diena pasaulio čempionate: ir aukso medalis, ir pasaulio rekordas. Ar kažkaip tai atšventėte ir pažymėjote?
- Pažymėt pažymėjom, šventėm ir švęsim toliau.
- Šios varžybos buvo tos, kuriose tau labiausiai pavyko pasimėgauti visu procesu?
- Turbūt, kad taip. Po grįžimo į sportą aš į pirmą vietą statau ne kažkokį rezultatą ar jo siekimą, bet patį procesą. Tai tikrai buvo vienos iš tų varžybų, kuriomis labiausiai mėgavausi.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
