E.Stočkūnas: „Visada buvo tikslas žaisti Alytuje“

Po 22 „Optibet A lygoje“ sužaistų turų Alytaus DFK „Dainava“ žengia šeštoje turnyrinės lentelės vietoje. Prie tokio, po metų pertraukos į aukščiausią Lietuvos futbolo lygą sugrįžusios komandos, rezultato aikštėje svariai prisideda ir už gimtojo miesto klubą žaidžiantis Ernestas Stočkūnas.

– Kai sportininkas atstovauja savo gimtojo miesto klubui, tai dažnai yra pabrėžiama, akcentuojama. Kiek patiems sportininkams tai yra svarbu?

– Žinoma, kad svarbu. Kai esi užaugęs šiame mieste, čia pradėjai žaisti futbolą, tad visada ir buvo tikslas žaisti čia. Nuo mažens eidavau žiūrėti rungtynių, matydavau, kaip kiti žaidžia, kaip „Dainava“ žaisdavo, kaip fanai ją palaikydavo, tai ir patys norėdavau tai pajausti, žaisti šiame stadione.

– Tai, kad „Dainava“ yra legendinis ne tik Alytaus, bet ir Lietuvos klubas irgi svarbu?

– Na taip. Klubas jau daug metų gyvuoja ir jis nusipelnęs būti aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje.

– Kas jus patį atvedė į futbolą?

– Pirmoje klasėje atėjo treneris į mokyklą, pakvietė į treniruotes pabandyti. Pirmas treneris Remigijus Klimavičius po pirmųjų treniruočių sporto mokykloje pastebėjo mano potencialą, pasakė, kad galiu būti geras futbolininkas, taip ir „užsikabinau“.

– Vaikai visada nori išbandyti kuo daugiau būrelių. Kiek pats išbandėte?

– Esu bandęs tinklinį, rankinį. Norėjau eiti į lengvąją atletiką, nes mano brolis ją lankė, mama ir tėtis mėgo sportą. Apskritai norėjau išbandyti ne komandinę, o individualią sporto šaką, bet su laiku supratau, kad noriu būti futbolininku.

– Nebuvo minčių viską mesti?

– Ne. Mane labiau traukė futbolo kamuolys, laukas, nei mokslai. Nebuvo, taip kad sakyčiau jog nežaisiu, kažko nedarysiu. Aš kaip tik sakiau – bandysiu, eisiu, darysiu, sieksiu.

Internetinio portalo „Dzūkijos veidas“ pokalbis su Ernestu Stočkūnu apie patirtį atstovaujant klubams ir Lietuvos jaunimo rinktinėms, emocijas aikštelėje, šio sezono „Dainavą“, „Optibet A lygą“ bei ritualus po laimėtų rungtynių.