Europos žaidynėse startavę Lietuvos baidarių slalomo lyderiai olimpinį kelialapį medžios pasaulio čempionate

 Du Lietuvos sportininkai su dar 62 irkluotojais, kovojančiais Europos žaidynėse, šiandien įveikė sraunią, sūkurių, dirbtinių ir natūralių kliūčių pilną Kolnos sporto ir laisvalaikio komplekso baidarių slalomo trasą Krokuvoje.

Pirmajame atrankos plaukime greitesnis iš lietuvių buvo labiausiai patyręs mūsų šalies baidarių slalomo atstovas Mantas Atmanavičius. Jo rezultatas, pridėjus ir 8 sek. baudos už kliudytus vartus – 114,43 sek., lėmė 56 vietą.

Laipteliu žemiau finišavo Vilius Rasimavičius, kliudęs šešis iš 21 virš kunkuliuojančios vandens trasos pakabintų vartų ir gavęs 12 sek. baudos – 114,43 sek.

Iš pirmo atrankos plaukimo į pusfinalį pateko 30 irkluotojų, o kiti neužilgo dar kartą varžėsi dėl likusių dešimties bilietų į kitą etapą.

Šįkart aukščiau pakilo V.Rasimavičius – 27 vieta (6 sek. baudos, 112,66 sek.), o M.Atmanavičius buvo 28-as (6 sek. baudos, 113 sek.).

„Sekėsi ne per geriausiai, tikrai galėjau pasirodyti geriau. Dar trūksta pasirengimo. Sezonas tik prasideda, svarbiausios varžybos vyks rudenį“, – po antrojo atrankos plaukimo finišo LTOK.lt sakė 29 metų V.Rasimavičius.

Sportininkas neslėpė – prieš startą buvo jaudulio: „Bet jo būna prieš visas rimtas varžybas. Nes šiaip atmosfera čia puiki, labai smagu būti „LTeam“ komandos dalimi. Mums, mėgėjams, būti tarp profesionalų ir varžytis su visais labai smagus jausmas.“

Apie jaudulį, komentuodamas savo pasirodymą, užsiminė ir nuo vaikystės sportuojantis 35 metų alytiškis M.Atmanavičius: „Antras plaukimas buvo kiek geresnis, bet pora klaidelių labai brangiai kainavo. Nelabai pavyko šį kartą pasirodyti. O pirmame labai šiurkščiai suklydau, todėl nuo lyderių atsilikau beveik 30 sekundžių. Laikas ne pats geriausias. Nors mano patirtis ilgametė, tokiose varžybose jaudulys gali pakišt i koją. Konkurencija čia žvėriška. Gali būt labai gerai pasiruošęs, bet viena klaida ir atsidursi gale. Panašiai ir buvo. Bet ne man vienam. Kai kurie favoritai irgi iš karto nepateko į pusfinalį.“

Tvirti raumenys, greita reakcija, aštrus protas. Tai derinys, kuris labai svarbus baidarių slalome. „Kažkas apie mūsų sportą yra sakęs, kad tai tarsi aukštoji matematika ant vandens. Čia neužtenka vien fizinio pasirengimo, reikia mokėti perskaityti vandenį. Nes jei truputį ne tą srovelę pasigavai, reikia papildomų jėgų. Visa tai kainuoja laiko.

Trasa pastatoma iš vakaro ir būna parodomieji plaukimai. Bet šįkart tie irkluotojai, kurie turėjo parodyti, kaip plaukti, nesugebėjo įveikti trasos. Truputį tai pakišo koją.

Aišku, tame kanale ar upėje treniruojiesi prieš tai, stengiesi perprasti vandenį, kiekvieną atkarpą. O po to, kai sudaromas maršrutas ir pakabinami vartai, jau vėl žiūri viską iš naujo. Nes per treniruotę gali būt bandęs panašų variantą, bet šiek tiek į šoną, sprindžiu, patraukia vartus ir viskas keičiasi – ir įėjimo kampas, ir greičio pasirinkimas.

Ir viską dar reikia daryti labai greitai. Reakcija turi būti puikiai išlavinta. O tai lavinti techniką mums reikėtų dažniau treniruojantis tokiuose kanaluose“, – aiškino patyręs atletas.

Panašaus kanalo, koks baidarių ir kanojų slalomo irkluotojams įrengtas Kolnos komplekse, Lietuvoje nėra. Pavasarį ir rudenį mūsų šalies sportininkai gali treniruotis Vokėje prie Grigiškių, bet vasarą vanduo ten nusenka.

Dar viena tinkama vieta slalomo pratyboms – Merkio atkarpa prie Puvočių.

„Juokavome, kad mums Lietuvoje užtektų ir tokios trasos, kokia čia yra apšilimo zonoje. Ką jau kalbėti apie kanalą. Todėl Lietuvoje stengiamės labiau fiziškai pasiruošti. Aš Kaune gyvenu, tai Neryje prie namų irkluoju. O techniką tobuliname atvažiavę į tokias vietas, kaip čia“, – sakė V.Rasimavičius.

Krokuvoje Lietuvos rinktinė treniravosi ir šį pavasarį. Abiem Europos žaidynėse startavusiems baidarininkams čia yra tekę dalyvauti įvairaus amžiaus grupių čempionatuose.

Europos žaidynės irgi tuo pačiu yra žemyno čempionatas, jo nugalėtojams moterų ir vyrų vienviečių baidarių ir kanojų varžybose atiteks po vieną kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Daugiausia olimpinių kelialapių – net po 15 baidarininkams ir po 12 kanojininkams, bus išdalinta rugsėjį Londone vyksiančiame pasaulio čempionate.

Baidarių ir kanojų slalome kiekvienoje valčių klasėje šaliai olimpinėse žaidynėse gali atstovauti tik po vieną sportininką. Tad pasaulio čempionate ir žemiau, nei 15 vieta, atsidūrę baidarininkai gali tikėtis laimėti bilietą į olimpines žaidynes.

„Mums svarbiausios sezono varžybos bus pasaulio čempionatas. Turime vilčių iškovoti olimpinį kelialapį. Arčiausiai jo buvau prieš 2012 m. Londono žaidynes, tada trūko labai nedaug. Iki to laiko reikia padirbėti ir ištaisyti klaidas“, – teigė M.Atmanavičius.

Olimpinėse žaidynėse vienviečių baidarių vyrų ir moterų varžybose startuos po 21 sportininką, vienviečių kanojų – po 17.

Prieš šios dienos varžybas Krokuvoje starto protokole buvo įrašyta dar vieno lietuvio – Rimanto Pumpučio – pavardė. Tačiau tai buvo varžybų organizatorių klaida. Išties 18-metis lietuvis varžysis rytoj vienviečių kanojų atrankoje.

Į Europos žaidynes turėjo atvykti ir baidarininkė Veronika Šalaševičiūtė-Turbinova, tačiau jai kelią į Krokuvą užkirto trauma.

Marius Grinbergas