Nacionalinė dziudo asociacija pasmerkė LDF sprendimą siųsti sportininkus į pasaulio čempionatą, kuriame varžosi ir rusai

 Ketvirtadienį „Sportas.lt“ redakciją pasiekė Nacionalinės dziudo asociacijos prezidento Mariaus Paškevičiaus laiškas. Jame išdėstyta NDA pozicija dėl Lietuvos dziudo federacijos sprendimo siųsti sportininkus į pasaulio čempionatą, kuriame dalyvauja ir rusai.

Pateikiame laiško turinį:

Ketvirtadienį pasaulio dziudo čempionate Dohoje (Kataras), kuriame leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, ant tatamio kovas pradeda Lietuvos atstovės.

Nacionalinė dziudo asociacija nepritaria Lietuvos dziudo federacijos sprendimui deleguoti sportininkus į čempionatą, kuriame kaip neutralūs atletai dalyvauja kovotojai iš agresiją vykdančių šalių.

Viešas pranešimas, kuriuo Lietuvos dziudo federacija pasididžiuodama pranešė apie dalyvavimą čempionate, visiškai nedera su jos tariama užuojauta Ukrainos tautai, nes visgi svarbu ne deklaracijos, o realūs veiksmai.

Išsiųsdama sportininkus į pirmenybes dalyvauti kartu su rusais ir baltarusiais, federacija sulaužė savo pačios anksčiau priimtą sprendimą.

Keistai skamba ir federacijos prezidentės Sandros Jablonskytės bandymas demonstruoti susirūpinimą sportininkų interesais, kai federacija išskirtines delegavimo ir finansavimo sąlygas sudarė tik vienai sportininkei – pačiai S. Jablonskytei. Daugiau kandidatų į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes federacija nemato.

Rusijai pradėjus neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, Lietuva viena pirmųjų ėmė tiekti įvairiapusę pagalbą užpultai šaliai. Verslo struktūros, pabrėždamos moralinius prioritetus, pasitraukė iš Rusijos rinkos, o pilietinės inciatyvos pakvietė kiekvieną pagal savo galimybes prisidėti prie pagalbos Ukrainai.

Daugelis dėl to patyrė reikšmingų praradimų ir nuostolių, tačiau tai nesulyginama su kaina, kurią Ukraina kiekvieną dieną apmoka savo piliečių gyvybėmis. Šiandien pasaulis stovi prie lemtingo lūžio: kas pirmas neatlaikys – agresoriaus įnirtis ar Ukrainos galimybė gintis? Mums tai svarbu, ir mes galime bei turime prisidėti.

Šioje vietoje ypatinga svarba tenka sporto judėjimui, kuris emocijomis susietas su patriotizmu, karo metu tampančiu svarbiausiu ginklu. Todėl šiuo metu sportą matyti tik kaip kovą su sekundėmis ar centimetrais yra trumparegiška ir net amoralu. Šiuo metu ryškėja takoskyra tarp tarptautiniam sportui vadovaujančių organizacijų ir pilietinių pozicijų. Tačiau kiekvienas asmuo, būdamas sportininku, tuo pačiu yra ir savo valstybės pilietis, kurio pareiga savo šaliai turėtų būti aukščiau už sporto vertybes.

Lietuva yra aiškiai išreiškusi savo poziciją. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomendavo atsiriboti nuo bet kokio bendradarbiavimo su Rusijos sporto atstovais ir visais įmanomais būdais bei veiksmais išreikšti savo poziciją prieš Rusijos karą ir terorizmą, vykdomą Ukrainoje. 66 didžiausios Lietuvos sporto organizacijos, tarp jų ir Lietuvos dziudo federacija, pasirašė deklaraciją, kurioje griežtai prieštaraujama Rusijos ir Baltarusijos atletų dalyvavimui tarptautinėse varžybose po neutralia vėliava.

Deklaracijoje pabrėžiama, kad šio karo akivaizdoje neutralumas yra parankus agresoriui. Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainos atletai, skirtingai nei Rusijos, neturi galimybės treniruotis saugiomis sąlygomis, per 220 Ukrainos nacionalinės rinktinės narių jau yra žuvę dėl karo veiksmų.

Kaip parodė praėjusių olimpinių žaidynių pavyzdžiai, Rusija sėkmingai išnaudojo net ir po neutralia vėliava dalyvavusių sportininkų pasiekimus. Suteikti Rusijai tokią galimybę dabar – tai suteikti agresijos propagandai papildomų jėgų.

Labai stebina Lietuvos dziudo federacijos pozicija pirmai pasitaikiusiai progai sulaužyti ne tik pasižadėjimus sporto bendruomenei, bet ir pažeisti savo pačios vykdomojo komiteto sprendimą neregistruoti dziudo sportininkų į varžybas, kuriose dalyvauja Rusijos ar Baltarusijos sportininkai.

Toks nutarimas, remiantis viešai skelbiamu posėdžio protokolu, priimtas praėjusio kovo pabaigoje, bet nepraėjus nė pusantro mėnesio jau buvo pamirštas.

Nepriimtinas ir pasiteisinimas kitų šalių dziudo atstovų elgesiu, kai federacija, kuriai patikėtas dziudo administravimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, nerado kito sprendimo kaip tik supriešinti valstybės ir sportininkų interesus.

Juo labiau, kad yra realūs pavyzdžiai, kai Lietuvos bokso ar sambo federacijos, kurios susiduria su žymiai stipresne Rusijos veikėjų įtaka tarptautinėse federacijose, principingai laikosi įsipareigojimų.

Būtina pabrėžti, kad Lietuvos dziudo federacija realiai vienija tik nedidelę dalį šalies dziudo klubų, todėl jos sprendimai neatspindi visos dziudo bendruomenės interesų.

Nacionalinės dziudo asociacijos nuomone, tik vieninga sporto visuomenės, visų šalies sporto institucijų ir organizacijų veikla gali duoti reikšmingų rezultatų, todėl būtina atkreipti dėmesį į sporto federacijų finansavimą iš valstybės lėšų, jei šių federacijų veikla aiškiai prieštarauja valstybės vykdomai politikai.