Krepšinį, autosportą ir CrossFit'ą įveikė kikboksas: M.Juodpusis svajoja kautis aukščiausiame lygyje
Modestas Juodpusis | bushido.lt nuotr.
„Jei atvirai, niekada nesu galvojęs, su kuo norėčiau sukovoti... Nėra man didelio skirtumo, ar tai garsus kovotojas, ar ne. Svarbiausia, kad būtų smagi ir įdomi kova tiek mums patiems, tiek žiūrovams“, – prisipažino 28-ų kikboksininkas Modestas Juodpusis, kuris tampa vis labiau pastebimas pussunkio svorio kategorijoje.
Sportas.lt sportininkas pasakojo, kad pažintis su koviniu sportu įvyko ankstyvoje jaunystėje.
„Man buvo kokie 5-7 metai, – paskaičiavo M.Juodpusis. – Tuomet su broliu buvome atvesti į karatė salę. Deja, tuomet tokia sporto šaka nesužavėjo nei manęs, nei brolio. Pamenu, užsiėmimus lankėme gal kokius 3-4 mėnesius. Netrukus pradėjau augti it ant mielių, todėl pradėjau lankyti krepšinį. Vėliau sekė autosportas. Studijų metais mane sužavėjo „CrossFit“ treniruotės, kurios vykdavo „K-1 Akademijoje“ pas Vadimą Chromychą“.
Būtent ten M.Juodpusis turėjo galimybę stebėti ir kikbokso treniruotes, kurias toje pačioje salėje vesdavo Tadas Jonkus.
„Kurį laiką gyvenau su stereotipais „nueisi-primuš“, „skaudės“, „išmuš dantis“... Tai mane gąsdino ir vis rasdavau pasiteisinimu nelankyti tokio tipo treniruočių, – nusijuokė M.Juodpusis. – Neleidau baimei manęs sustabdyti, susipirkau visą reikiamą amuniciją ir prisijungiau prie treniruočių. Po pusmečio perėjau treniruotis pas Vadimą. Jau tuomet kikboksas mane buvo užkabinęs. Pamenu, stumdavau dienas, kad kuo greičiau galėčiau vėl vykti į salę“.
Po studijų M.Juodpusis išvyko į Angliją.
„Tuomet gyvenau svajone kada nors sukovoti „King of Kings“ organizacijoje, – sakė kovotojas. – Dar kažkur buvau tai užsirašęs ant popieriaus lapo kaip vieną iš savo tikslų“.
Anglijoje vaikinas sportavo toliau, nors darbą ir sportą suderinti būdavo itin sunku – darbo diena trukdavo 10-15 valandų.
„Turėdavau labai mažai laiko miegui ir viskam kitam, bet didelis noras ir užsispyrimas mane vis atvesdavo į salę, – pasakojo M.Juodpusis. – Pradėjau sportuoti pas visiems gerai žinomą Liamą Harrisoną „Bad Company“ sporto salėje, bet atstumas iki salės buvo nemažas, teko pasiieškoti artimesnės“.
Anglijoje M.Juodpusis praleido 3 metus, per kuriuos teko kovoti tiek mėgėjų, tiek profesionalų ringe. „Sulaukus šeimos pagausėjimo nusprendėme kelti sparnus ir grįžti į Lietuvą, Mažeikius“, – priminė kovotojas.
Dabar jis sportuoja „K1 Okamis“ sporto klube pas trenerį Tomą Jonauską: „Miestas mažas, čia nėra panašaus svorio kovotojų, todėl 2-3 kartus per savaitę tenka pakeliauti ir aplankyti kitų miestų sportininkus – Skuode „Kiulis Gym“, Klaipėdoje „Bokso visatą“.
Kol kas M.Juodpusio rezultatas profesionalų ringe – 2 pergalės, 1 pralaimėjimas. Paskutinę kovą „K1 Okamis“ sportininkas baigė pirmame raunde – nokautuotas latvis Ilja Ivanovs.
„Dabar mintys veda į disciplinuotą gyvenimo būdą. Darau tai, kas man patinka, čia jaučiuosi savo rogėse, mėgstu išbandyti vis kažką naujo, – sakė kovotojas. – Tai yra didelis ir labai smagus hobis ir tuo pačiu gyvenimo būdas, kuris, panašu, veda gero gyvenimo linkme. Laimei, turiu gerą ir supratingą žmoną, kuri mane supranta ir palaiko. Tai svarbu, nes pasirengimo kovai metu šeimai laiko lieka tik mažiau“.
Paklaustas apie konkurenciją Lietuvos pussunkio svorio kategorijoje M.Juodpusis priminė, kad tai yra diviziją, kurią stebėti yra kone smagiausia. „Greitis, jėga, nokdaunai... Labai smagu, kad auga nauja šios svorio kategorijos karta, pavyzdžiui, Edvinas Šalkovkis, – dėstė M.Juodpsis. – Buvau net nustebęs, kaip per vieną vasarą tasai mažas berniukas tapo tvirtu vyru. Konkurencija Lietuvoje? Ji galėtų būti dar didesnė. Kuo daugiau kovotojų, tuo daugiau kovų, tai reiškia, kauptųsi didesnė patirtis“.
Ringe su E.Šalkovskiu mažeikiškis buvo susitikęs Lietuvos kikbokso čempionato pusfinalyje. Kovą taškais laimėjo jaunasis „Sparta Fight Gym“ atstovas.
„Kovą pralaimėjau taškais... Tegul taip ir lieka. Taip man net geriau, – šyptelėjo M.Juodpusis. – Pralaimėti tikrai nebijau. Tai mane tik dar labiau motyvuoja grįžti į salę ir taisyti klaidas, kad kitą kartą teisėjas į viršų keltų mano ranką, o ne priešininko. Tiesą pasakius, nieko konkretaus savo kovotojo karjeroje nesu susiplanavęs. Tik noriu prasivesti kuo daugiau kovų – tiek profesionalų, tiek mėgėjų ringe. O toliau? Kaip Dievas duos. Dabar mano tikslas – judėti į priekį. Noriu kuo didesnio žinių bagažo, mokytis kuo įvairesnių technikų, aplankyti kuo daugiau sparingo partnerių ir semtis patirties“.
Tačiau visada gyvenime yra ir svajonės. Ilgėliau pagalvojęs M.Juodpusis prisipažino: „Svajonė – nesustoti ir sukovoti aukščiausiame lygyje“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
