Rinkimai, Merai ir atfutbolintas sportas (5)

Kovo 19 dieną vilniečiai išsirinks savo miesto vadovą. Dėl Vilniaus mero posto šiuo metu iš paskutiniųjų kapojasi buvęs (daugkartinis) miesto meras Artūras Zuokas ir nuo 2015 metų vicemero pareigas einantis Valdas Benkunskas.

Kad būtų įdomiau laukti rinkimų, pasidomėjau abiejų kandidatų rinkiminių programų Sportine dalimi. Ta prasme – ką žada sportuojantiems vilniečiams, kokie sporto infrastruktūros plėtos planai ir pan. Kadangi pats šiek tiek stipriau domiuosi futbolu, tai labiausiai rūpėjo kandidatų planai ir pažadai futbolo mėgėjams.

Turiu konstatuoti, kad Kandidatai su sportu – ir juo labiau – futbolu akivaizdžiai nepersistengė.

Valdo Benkunsko rinkiminėje programoje rašoma:

„Iki 2026 metų Vilniaus mieste bus užbaigtos Nacionalinio stadiono statybos, pastatytas Lengvosios atletikos maniežas ir Irklavimo bazė Žirmūnuose, Ekstremalaus sporto centras Tyzenhauzų gatvėje, 3 nauji baseinai, Ledo arena Jotvingių gatvėje, 3 pilnų matmenų futbolo aikštės ir 5 daugiafunkciniai sporto kompleksai.

Taip pat planuojame kiekvienoje sostinės seniūnijoje įrengti po daugiafunkcinę sporto erdvę ir bent vieną iš ekstremalaus sporto objektų – parkour parką, riedlenčių parką ar pump track trasą, bei sukurti universalias sporto erdves vaikams 100 lopšelių-darželių.“

Artūro Zuoko „Planas Vilniuje“ rašoma, kad „sportas svarbus visuomenės ir darnaus vystymosi veiksnys“ ir siūlomi šie sprendimai „sporto srityje“:

Liepkalnio sporto ir sveikatingumo centro plėtra, Ribiškių lygumų slidinėjimo ir pasivaikščiojimų trasos;

Irklavimo bazė;

BMX dviračių trasa;

Riedutininkų parkas Oze;

Ledo sporto šakų centras.

Jei tai būtų visa sportinė dalis, sakyčiau, kad nekažką. Visgi praėjusių metų pabaigoje surengtoje konferencijoje „Vilniaus sporto vizija“ A. Zuokas pateikė ir daugiau pasiūlymų sportuojantiems vilniečiams:

– Užbaigti Nacionalinio stadiono ir Daugiafunkcio komplekso statybas, didinant vietų skaičių stadione iki 20 tūkst.

– Naujoji Vilnia ir Futbolo namai. Projektai parengti prieš kelis dešimtmečius, darbai nepradėti.

– Lengvosios atletikos maniežas Žirmūnuose;

– Daugiafunkcis sporto centras su krepšinio, paplūdimio tinklinio ir kitų sporto šakų infrastruktūra (prie buvusios „Siemens“ arenos);

– Beisbolo stadionas Jomanto parke;

– Mokyklų sporto infrastruktūros renovavimas.

Pažvelkime į abiejų kandidatų siūlymus futbolo mėgėjo akimis. Matome, kad V. Benkunskas sostinės futbolo bendruomenei per 2023-2026 m. kadenciją žada įteikti Nacionalinį stadioną ir 3 pilnų matmenų futbolo aikštynus. A. Zuokas – Nacionalinį stadioną ir Futbolo centrą Naujoje Vilnioje.

Iš pirmo žvilgsnio – pažadai lyg ir skiriasi. Bet šiaip tai nesiskiria. Abu kanidatai ketina užbaigti Nacionalinio stadiono ir Daugiafunkcio komplekso statybas. Kaip žinia, DK planuose yra numatyta įvairios sporto infrastruktūros objektų, tarpe jų – ir 3 futbolo aikštynai. Kadangi pas V. Benkunską atskirai įrašytas pažadas per kadenciją įrengti 3 pilnų matmenų futbolo aikštynus, peršasi prielaida, kad tai ne tas pats kaip Daugiafunkcio komplekso aikštynai. Realiausia, kad tie 3 nauji pilnų matmenų futbolo aikštynai atsirastų renovavus Žirmūnų gimnazijos, Mykolo Biržiškos progimnazijos ir, galimai, Aleksandro Puškino gimnazijos futbolo aikštynus. Bent jau 2019-2022 metais Vilniaus savivaldybės planuose buvo nuolat minimi nauji futbolo aikštynai Žirmūnuose ir Justiniškėse, parengti jų projektai, bet realūs darbai taip ir neprasidėjo.

Tikėtina, kad 2023-2026 metais tie darbai visgi prasidės ir aikštynai – Žirmūnuose su pripučiamu kupolu, o Justiniškėse – su šildoma dirbti veja, galiausiai atsiras. O trečiuoju pilnų matmenų aikštynu taps viena iš Daugiafunkcio komplekso aikščių. Kodėl tik viena? Nes kitos dvi bus mažesnės ir neatitiks pilnų matmenų futbolo aikštynams keliamų reikalavimų (tai yra – ne mažiau 100 metrų ilgio ir 70 metrų pločio).

Įdomu, kad A. Zuoko pateiktose vizualizacijose prie Daugiafunkcio komplekso švyti net 4 futbolo aikštynai (be Nacionalinio stadiono), o Naujosios Vilnios futbolo namų projekte – stadionas, maniežas ir 3 treniruočių aikštynai.

Tai kaip ir viskas. Sakyčiau, kuklokai. Prieš 2019-ųjų rinkimus planai, užmojai ir ambicijos buvo gerokai didesni. Štai meras Remigijus Šimašius savo rinkiminėje programoje rašė, kad 2019-2022 metais atsiras „po naują sporto, kultūros ar kitą objektą kiekviename mikrorajone“. Tuometinis konservatorių kandidatas į merus Dainius Kreivys drąsiai teigė, kad Vilniui nereikia Nacionalinio stadiono. Tiksliau, nereikia tokio koks suplanuotas ir ten kur suplanuotas. Anot jo, stadionui skirtus 80 mln. eurų galima panaudoti efektyviau:

5 baseinams (15 mln. eurų).

10 futbolo aikštelių su dirbtine danga, apšvietimu, dangos pašildymu ir kupolu žaidimui žiemą (17 mln. eurų).

40 aikštelių prie mokyklų rekonstrukcijai (15 mln. eurų).

1 lengvosios atletikos maniežui (8 mln. eurų).

2 universaliems sporto kompleksams (4 mln. eurų).

Už likusį 21 mln. eurų – pastatyti UEFA 4 žvaigždutes atitinkantį 10 000 vietų Vilniaus stadioną.

Ką 2019-ais sostinės futbolo bendruomenei siūlė A. Zuokas? Visų pirma – per dvejus metus užbaigti Nacionalinio stadiono ir DK statybas ant Šeškinės kalvų. Taip pat, Vilniuje įrengti specializuotą mažojo futbolo stadioną. Atnaujinti Fanų ir Fabijoniškių futbolo aikščių dangas. Renovuoti 10 miesto ugdymo įstaigų aikštynus (pagal Gerosios Vilties progimnazijos modelį). Pastatyti bent 1 stacionarų futbolo maniežą ir įrengti bent 2-3 standartinių matmenų futbolo aikštes. Atsižvelgiant klimatines Lietuvos sąlygas, aikšteles reikėtų aprūpinti šildoma danga, tada būtų galima žaisti futbolą visus metus.

Ir pabaigai, prisiminkime ir 2019 m. balandį valdančiosios Vilniaus miesto koalicijos programines nuostatas:

Tęsti daugiafunkcio komplekso su Nacionaliniu stadionu ant Šeškinės kalno projektą;

Pradėti dar dviejų miesto baseinų statybas;

Užtikrinti 10 standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga įrengimą;

Įrengti didelį stadioną Naujojoje Vilnioje;

Rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie švietimo įstaigų;

Pastatyti naują, modernų, visų lengvosios atletikos šakų̨ sportininkams prieinamą lengvosios atletikos maniežą;

Pastatyti vieną profesionaliam ledo sportui visiškai pritaikytą ledo areną;

Taip pat pastatyti vieną gyventojų aktyviam laisvalaikiui ir ledo pramogoms ar treniruotėms skirtą sezoninę ledo areną.

Šių projektų vykdymą prižiūrėjo mero pavaduotoju tapęs koalicijos partnerių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Valdas Benkunskas. Kaip jam sekėsi? Anot paties Valdo, puikiai. „2019-2022 metais mūsų politinei komandai pavyko pasiekti proveržį sostinės sporto infrastruktūros vystyme. Padarėme sportą realiu prioritetu Vilniuje. Su komanda įgyvendinome sporto infrastruktūros pertvarką ir sukūrėme atvirą, modernią sporto infrastruktūrą 35 mokykloms, tūkstančiams Vilniaus vaikų ir dešimtims gyvenamųjų rajonų bendruomenių. Atvėrėme Baltojo tilto, Kaukysos sporto aikštynus, NBA krepšinio akademiją, Pilaitės futbolo maniežą, baigiame Lazdynų baseino statybas.“

Jei nežinočiau, kokie buvo 2019m. balandį iškelti tikslai ir užduotys, sakyčiau, kad tikrai neblogai padirbėta. Gal net geriausiai nuo pat Nepriklausomybės atgavimo. Visgi, reikia pripažinti, kad kadencijos pradžioje suformuluoti tikslai ir planai buvo gerokai ambicingesni. Ir absoliuti dauguma jų – neįgyvendinti. Nacionalinis stadionas su Daugiafunkciu kompleksu vis dar gyvuoja tik vizualizacijose. Apie stadioną Naujoje Vilnioje vis dar kalbama būsimuoju laiku. Nauji baseinai Pilaitėje ir ???? pradėti tik projektuose. Iš 10 planuotų pilnų matmenų futbolo aikštynų turime max.2 – dar 2019-ais atsivėrusius Pilaitėje ir Karoliniškėse. Lengvosios atletikos maniežas, ledo rūmai, irklavimo bazė ir kt. – projektuose.

Kita vertus, kai tiek daug niekaip nepabaigiamų projektų, tai ir kandidatams į Merus patogu: padarei copy-paste – ir turi naują 2023 metų rinkiminės programos Sporto dalį. Efektyvu, gražu ir paprasta.

Jūs tik rinkite, ir viskas bus!