Lietuva neteko olimpinio čempiono kanojininko V.Česiūno

 Lietuvos sporto bendruomenę sukrėtė netektis. Mirė legendinis Lietuvos kanojininkas Vladas Česiūnas. Jam buvo 82-eji.

Liūdną žinią paskelbė dokumentinių filmų sporto filmų autorius Stasys Petkus: „Ką tik pasiekė liūdna žinia.... Mirė olimpinis čempionas Vladas Česiūnas. Užuojauta artimiesiems ir visai sporto bendruomenei“.

V.Česiūnas gimė 1940 metais Vyšnialaukio gyvenvietėje Jonavos apskrityje. Kaip sportininkas subrendo ir rimtesnes pergales pradėjo siekti 1970 metais.

Plaukdamas dviviete kanoja su rusu Zbignevu Survutu, V.Česiūnas 1970 metais tapo TSRS čempionu plaukdamas 1 ir 10 km distancijose. Tačiau vienas stipriausių pasaulyje tapo V.Česiūno ir kito ruso Jurijaus Lobanovo duetas, kuris atsirado atsitiktinai. 1971 m V.Česiūnas dar išbandė jėgas vienviete valtimi ir tapo TSRS tautų spartakiados čempionu bei iškovojo bronzos medalius Europos ir pasaulio čempionatuose.

Fotodiena/Alfredo Pliadžio nuotr.Sumąstęs vėl pabandyti plaukti dviviete kanoja, V.Česiūnas stovyklos Krasnovodske metu pakvietė kitą vienvietininką J.Lobanovą pabandyti pairkluoti. Pabandę pasitreniruoti iškart abu pastebėjo, kad sekasi neblogai ir nutarė išbandyti jėgas varžybose. Vos kelių treniruočių kartu sportininkai netikėtai triumfavo „Pavasario prizo“ varžybose. Po dviejų lietuvis su rusu tapo TSRS čempionais ir iškovojo teisę dalyvauti Miuncheno olimpinėse žaidynėse.

Ir pagaliau atėjo svarbiausias išbandymas – Miuncheno olimpinės žaidynės. Prieš žaidynes tiek V.Česiūnas, tiek J.Lobanovas buvo nusiteikę optimistiškai ir tikėjosi aukščiausių vietų. Olimpinės kanojų varžybos prasidėjo atrankiniais plaukimais.

Vladas Česiūnas | Organizatorių nuotr.

Savo plaukime lietuvis ir rusas kovojo su duetais iš VRF, Kanados, Meksikos, Lenkijos, Prancūzijos, Japonijos ir Dramblio Kaulo kranto. Nors po pirmų 500 m SSRS atstovai atsiliko nuo vokiečių, galingai finišavę V.Česiūnas ir J.Lobanovas užtikrintai pateko į pusfinalį.

Pusfinalyje buvo dar sunkiau. Įpusėjus distancijai lietuvio ir ruso kanoja buvo tik trečioje vietoje. Atsilikę nuo bulgarų ir švedų ir lenkdami tik meksikiečius. Tačiau SSRS sportininkai sukaupė visas jėgas ir antroje dalyje sunkiai, bet išsiveržė į priekį ir pelnė teisę varžytis finale dėl medalių.

Varžybų finalą stebėjo 24 tūkst. žiūrovų – tiek, kiek talpino irklavimo kanalo tribūnos. Po sunkaus pusfinalio, V.Česiūnas ir J.Lobanovas jau nebuvo užtikrinti pergale. Dviviečių kanojų finalinis plaukimas laikomas pačiu atkakliausių visoje Olimpiadoje.

Lietuvio ir ruso startas buvo neramus. Nuo pat pradžių jie atsiliko nuo vengrų, rumunų bulgarų. Vėliau V.Česiūnas su J.Lobanovu išsiveržė į priekį, tačiau tapo akivaizdu, kad dėl pirmos vietos bus dramatiška kova tarp jų ir rumunų Ivano Pačaichino ir Sergejaus Kovaliovo.

Finišo liniją abi kanojos kirto vienu metu. Kas laimėjo, nežinojo nei dalyviai, nei žiūrovai, nei teisėjai. Galiausiai švieslentėje sužiba skaičiai ir tampa aišku – V.Česiūnas ir J.Lobanovas tapo olimpiniais čempionais!. Fotofinišas nustatė, kad lietuvio ir ruso duetas rumunus aplenkė 0,03 sek.

Vladas Česiūnas | Organizatorių nuotr.

Irklavimo bazėse V.Česiūnas su dviviete valtimi dominavo dar trejus metus. Per tą laiką jis laimėjo keturis pasaulio čempionatų aukso medalius.

Vėliau jis tapo treneriu, kuriuo dirbo iki pat 2003 metų. 1980 metais jis baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Tačiau ne viskas V.Česiūno gyvenime buvo idealu. 1979 metais jis buvo išvykęs į Vokietiją ir ten paprašė politinio prieglobsčio. Deja, KGB agentai jį pagrobė ir jis buvo grąžintas į Sovietų Sąjungą. V.Česiūnui nebuvo leista dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse 1980 metais ir jis buvo kruopščiai prižiūrimas Sovietų pareigūnų.

V.Česiūnas 1973 ir 1974 metais buvo pripažintas populiariausiu Lietuvos sportininku. 1991 metais jam buvo įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, o 2000 m – ir LTOK garbės ženklas.