Vartininkų treneris M.Tamulionis: apie iššūkį Ekvadore, aukštikalnes ispanų kalbą, Gertmoną ir Duką

2023.01.16 12:13
Mantas Tamulionis | Elvio Žaldario nuotr.

Mantas Tamulionis | Elvio Žaldario nuotr.

Vidurdienis Lietuvos laiku arba penkios ryto Ekvadore. Su šiomis laiko juostomis vis dar kovojantis buvęs Vilniaus „Žalgirio“ vartininkų treneris Mantas Tamulionis pradeda naują karjeros etapą „Universidad Catalica“ klube.

„Keturios dienos čia, bet pusę penkių keliuosi be žadintuvo. Pirmomis dienomis keldavausi trečią valandą nakties“, - pokalbį su tinklalaidės „FutbolasLT“ vedėjais pradėjo M.Tamulionis.

Ką dabar matai pro langą?

Iš tikrųjų nieko tokio egzotiško nematau, gyvenu pačiame Kito centre, čia gatvės, žmonės.. normalus miestas.

Normalus miestas su sąlyga, kad 2800 metrų virš jūros lygio yra normalu. Kaip paties savijauta tose aukštikalnėse?

Iš tikro, mane įspėjo, kad būčiau atsargus, bet jokio pokyčio nejaučiu. Šiandien turėsiu treniruotę, tai, manau, bus pojūtis. Čia panašiai kaip Armėnijoje kai buvome – kol nebėgioji, tai viskas buvo gerai, bet tik pradedi bėgioti ir tuomet pajauti.

Kaip Ekvadoras atsidūrė paties gyvenime? Gal ten ne tik futbolas, gal kažkas daugiau yra tenai Ekvadore?

Jau prieš pusantrų metų pradėjo kirbėti mintis, kad norėtųsi pabandyti save kažkur kitur. Pradėjau dirbti su tuo ties kontaktais ir panašiai. Ir čia ne paslaptis, jog lietuviui iš Lietuvos išvykti yra sunku. Važiuoji ten, kur tave ima, negali rinktis ar į Vokietiją važiuoti, ar į Ispaniją, ar Italiją.

Dažniausiai važiuoji ten, kur esi reikalingas ir kur tave paims. Turėjau galimybę jau prieš metus važiuoti, bet tuo metu nepavyko susitarti su „Žalgiriu“. Bet metai baiginėjosi, palaikiau kontaktus ir sezono pabaigoje su klubu jau turėjau interviu. Susitarėme dėl visko, sezonas pasibaigė, su „Žalgiriu“ atsisveikinome gražiai ir išvykau.

Ar labai skiriasi vartininkų trenerio atlyginimas „Žalgiryje“ ir Ekvadore?

Atlyginimas čia 50 procentų didesnis. Nėra, kad labai stipriai skirtųsi, nepaisant to, kad gyveni užsienyje. Kitas dalykas – šalis žymiai pigesnė, tai tas kaip ir geriau. Aišku, geriausiuose Ekvadoro klubuose atlyginimai du tris kartus didesni nei pas mus. Mūsų klubas, kaip man pasakojo, pagal biudžetą Ekvadore yra penktas-šeštas.

Kiek karjera Ekvadore yra suplanuota? Ko tikiesi ten nuvykęs ir kiek tai gali trukti?

Pirmas dalykas – visada kirba pabandyti save užsienyje. Visada galvoji, ar tavo darbas suveiktų užsienyje, kitas dalykas – kaip sugebėsi adaptuotis, jeigu tai neveiks. Tai tas adaptavimosi procesas man yra įdomiausias procesas – kaip kita žmonių kultūra priims, kaip reikės keistis, kita kalba, štabas, ispanas treneris, argentinietis asistentas, kolumbietis kitas asistentas.. man yra kažkas tokio dirbti su multikultūromis.

Kaip su kalba? Tikriausiai teks bendrauti ispaniškai? Ar angliškai kalbėsitės?

Angliškai važiuoti dirbti čia yra visiškai be šansų. Neįmanoma. Jeigu būčiau visai nekalbėjęs ispaniškai, tai būčiau negavęs darbo. Turėjau tris, keturis interviu ir jeigu pirmuose trijuose dar priėmė mano tą pusiau ispaniškai, pusiau angliškai, tai paskutiniame su treneriu, kuris yra ispanas, tai absoliučiai būtų buvę neįmanoma.

Iš sporto direktoriaus gavau tokią žinią, kad mane priėmė, bet buvo abejonė dėl mano ispanų kalbos. Tai čia buvo prieš pusantro mėnesio. Man pasisekė, jis patikėjo, aš drastiškai mokinausi ispanų kalbą ir dabar, nors ir negaliu sakyti, jog kalbu taip pat kaip rusiškai, bet pagrindinius dalykus jau susikalbu, suprantu ir, manau, po dviejų, trijų savaičių problemų nebus visai.

Pats esi jaunas, perspektyvus. Ar bus ten tau prasminga dirbti?

Turime tris vartininkus, visi trys vietiniai, vienas iš jų praėjusių metų pagrindinis vartininkas. Dabar ne paslaptis, kad ieškome patyrusio vartininko. Teko peržiūrėti beveik visų Pietų Amerikos – Paragvajaus, Urugvajaus, Brazilijos, Argentinos lygų po kelis vartininkus, jų profilius, paruošti analizes, pristatyti klubui.

Vien tas procesas man davė labai daug, kad suprasčiau, koks yra futbolas Pietų amerikoje ir kas dominuoja. Faktas, kad neįtikėtinai gerai žaidžia kojomis šitie vartininkai, bet čia aišku ne paslaptis.

Net buvo situacija kai išsirinkau vartininką, kuris pagal mane Gertmono stiliaus. Gerai žaidžiantis ore ir geras ant linijos, gerai žaidžiantis kojomis, bet.. klubui netiko, nes pasirodė, kad jis blogai žaidžia kojomis.

Tai ta situacija man davė suprasti, jog reikalavimai, ypač dėl žaidimo kojomis, yra ypač aukšti. Tokie procesai, analizės duoda didžiulį augimą tau pačiam kaip treneriui ir visai kitą supratimą. O pamatyti kitas kultūras, kur kitas futbolas, gal daugiau niekada nepavyks to gyvenime padaryti ir jeigu proga yra, kodėl gi ne.

Ar iš Lietuvos vartininkų yra kas nors arti to, ko nori Ekvadoro klubo vadovai, ar mes toli, toje pasirinkimų lentynoje?

Toks, kaip Gertmonas, manau, idealiai tiktų. Tik jeigu jis žaistų taip, kaip Duka kojomis, būtų idealus variantas. Žaidimas kojomis turi labai aukštus reikalavimus, jie net sako geriau mes aukojame kažką kitą, sakykime, ant linijos tegul būna šiek tiek silpnesnis, bet jeigu jam davei kamuolį ant pilvo, du žaidėjai bėga pas jį ir jis turi susitvarkyti. Aš manau, kad galėtų mūsų vartininkai pagauti tą procesą gana greitai. Nėra svetima mums žaisti gerai kojomis, tiesiog gal ne visada iš mūsų to reikalauja, mes ir nežaidžiame tiek daug Lietuvoje.

Kokia paties perspektyva? Ar ilgam kontraktas?

Kol kas apie toliau dar negalvoju. Kontraktus dažniausiai čia rašosi metams laiko, tai ir aš turiu tokį patį. Tas kontraktas po metų laiko automatiškai nusitraukia ir šitose šalyse yra taip, kad jeigu tu išbuvai pusę metų, tai tu išbūsi ir metus. po metų klubas tau jau sako, kad tu tinkamas ir jie tau siūlo kitą kontraktą. Pirminis planas toks, o paskui žiūrėsime. Kaip sakant, niekada negali žinoti. Vieni atvažiuoja, išvažiuoja ir sako daugiau niekada gyvenime, kiti pravažinėja pro šituos kraštus ir yra labai laimingi. Kada pirmas rimtas išbandymas?

Vasario 23-iąją žaidžiame su Kolumbijos čempionais, o iki tol turime draugiškų rungtynių maratoną. Toks pats formatas pasiruošimo pradžios tik, kad mes Lietuvoje pradedame lygą, o jie pradeda Pietų Ameriką.

2021 metais T.Duka labai gerai baigė sezoną, bet 2022-uosius dėl legionierių limito E.Gertmonas turėjo užimti vartininko poziciją ir tuo savo šansu pasinaudojo. Kaip T.Duka priėmė psichologiškai tą situaciją?

T.Duka, kiek aš jį pažįstu, yra labai profesionalaus požiūrio, puikiai dirbantis per treniruotes. Gal nebus visai tikslu ir negalima taip sakyti, bet jis gal yra labiau linkęs būti antru vartininku. Mano manymu, jam ta pozicija gal net yra patogi, kai nereikia žaisti kiekvieną savaitgalį, nesikaupia stresas. Bet čia tik mano toks matymas.

Kai viskas buvo ant svarstyklių iš naujo 2022 metais, aš nei kiek nenustebau ir net be to limito buvau tikras, kad E.Gertmonas bus pirmas, nes jis tikrai labai paaugo per 2021 metus, nepaisant to, kad turėjo pabūti šiek tiek ant suolo.

Abu vartininkai labai gerai sutaria, todėl manęs net nenustebino, kad jie abu pasirašė naujus kontraktus. T.Duka išvis sugeba padaryti, kad vartininkų aplinka treniruotėse būtų ideali, jaunimui augti išvis gera, nes jis yra žiaurus darbininkas.

Aš toks laimingas, kad jis 2021 metais prisijungė. Kaip juokavau po sezono, viskas ką man reikėjo daryti, tai netrukdyti jiems palaikyti gerą emociją, nes nebuvo jokių pykčių absoliučiai. Ideali grupė buvo. Manau, ir toliau taip bus.

Visas pokalbis su M.Tamulioniu tinklalaidėje FutbolasLT:

info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Naujausi
Geriausiai įvertinti
Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai. Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų