B.Vanagas: apie incidentą trasoje, medikų pagalbą, skrydį sraigtasparniu, šalmo apsaugą ir automobilį

  Trečiadienį Dakaro ketvirtasis greičio ruožas nesėkmingai baigėsi lietuviui Benediktui Vanagui, kuris patyrė galvos traumą ir papuolęs į medikų rankas turėjo pripažinti – Dakaras jam jau baigtas.

B.Vanagas patyrė stiprų smegenų sukrėtimą ir nebegalėjo tęsti lenktynių bei iš greičio ruožo buvo išgabentas sraigtasparniu.

Medikams bivuake suteikus privalomą sveikatos pagalbą, B.Vanagas trumpam pasijungė į gyvą transliaciją bei atsakė į pagrindinius sirgalių klausimus.

„Lašelinės pavidalu gavau daug įvairių vaistų ir man yra tikrai gerokai geriau. Net ir su vaistais jaučiu, kad skauda galvą. Man yra smegenų sutrenkimas, todėl Lietuvoje norėsiu pasitikrinti labiau, nes mūsų lauko karo ligoninėje esu turėjęs patirčių, kai buvau susilaužęs riešą. Tada jie buvo radę vieną lūžusį kaulą, nors buvo lūžę trys ir nutrauktos sausgyslės. Dabar turiu pabūti kažkiek laiko ramiai“, – sakė B.Vanagas.

Apie automobilį: „Ačiū labai „Toyota“, kuri šiandien atlaikė geriau nei aš. Ji dar būtų galėjusi važiuoti iki greičio ruožo pabaigos, bet mano kūnas nebegalėjo važiuoti. Automobilis išoriškai atrodo labai normaliai, bet prasileidome akmenį per priekinę apsaugą. Jis tą apsaugą atidarė kaip skardinę, nors ji yra masyvi. Ten linko konstrukcija ir dar nesu tikras, ar ji keičiama, ar virinama. Išlūžo priekinis reduktorius ir korpusas, išplėšė priekinę vairo kolonėlę“.

Apie artimiausius planai: „Išsiaiškinti, kas yra su sveikata, tuomet dėliojamės su organizatoriais visais logistiniais klausimais. Turime perduoti organizatoriams techniką už daugiau nei 1 tūkst. kilometrų. Bilietai yra supirkti sausio 16-ai dienai, tai greičiausiai reikės pirkti kitus bilietus“.

Apie šalmo apsaugą: „Jis saugojo. Man keista buvo, šalmas ir yra tam, kad apsaugotų, bet aš to paties smūgio net gerai ir neatsimenu, nes jis mane gerokai nokautavo. Kai gauni tokį smūgį, galva skrenda į priekį, nes esi prisisegęs. Nors galva irgi yra stipriai laikoma, bet smūgis buvo didelis ir smegenėlės susitrenkė“.

Apie skrydį sraigtasparniu: „Esu su juo skraidęs, labai gera transporto priemonė. Viskas buvo pakankamai greitai, nereikia važiuoti keliais. Buvo patogu, bet smagiau sraigtasparniu skristi kitokiomis aplinkybėmis, nes dabar supranti, kad tai tavo bilietas namo“.

Apie medicininę pagalbą: „Po smūgio sustojome pažiūrėti automobilį, nusileidome ratus, o už 40 kilometrų buvo neutralizacija. Galvojome, kad iki ten nuvažiuosime ir pasižiūrėsime. Bevažiuojant į neutralizaciją važiavome kaip bagis – su galine varoma ašimi. Tuo metu man pradėjo lietis vaizdas, pradėjo dvejintis ir išsigandau. Bandžiau susikaupti, nes supratau, kodėl man tai darosi. Kai atvažiavome į neutralizaciją, mane supykino, pasitraukiau į šoną ir gąsdinau truputėlį dykumą. Grįžau prie automobilio, atsisėdau prie rato ir tada teisėjai paklausė, kas buvo. Pasakiau, kad buvo reikalų, kaupiamės ir važiuosime toliau. Jie sakė, kad yra šalia medikai ir jie turi pažiūrėti. Medikai iš karto pastatė lašelinę, iškvietė sraigtasparnį. Kadangi jis negalėjo leistis toje vietoje, mane pavežė 8 kilometrus, įsodino į sraigtasparnį ir parskraidino į bivuaką“.