V.Žala: apie nuostabų automobilį, komandos privalumus, virtuvės šefą ir dramą dėl bendros lietuvių nuotraukos

  Sekmadienį, sausio 1-ąją, Dakaro dalyviai įveikė pirmąjį rimtą išbandymą – Raudonosios jūros prieigose suformuotą 368 kilometrų ilgio greičio ruožą. „Teltonika Racing“ komandos ekipažas, Vaidotas Žala ir Paulo Fiuza, visą dieną tvirtai laikėsi pirmajame automobilių įskaitos dešimtuke, o finišavo penktoje vietoje.

Vakare V.Žala ir P.Fiuza surengė tiesioginę klausimų-atsakymų sesiją, kurioje atsakė į keletą sirgalių klausimų bei pasakė, kodėl nesudalyvavo bendroje Dakaro lietuvių nuotraukoje.

„Šiandien gavome tiek smūgių, kad ir man kaklas pradėjo barškėti. Čia aišku magijos nepadarysi, bet vis tiek malonu“, – pasakojo V.Žala.

– Ar važiavote savo tempu, ar spaudėte?

– Spaudėme, nes nepasikaposi kitaip. Rizikingesnėse vietose pasisaugau, bet taip, rizikuojame. Jeigu užsidėsi komforto saugiklį, nelipsi į 15-uką. Bet tas automobilis toks, kad tai nesijaučia ir gali lėkti. Kuo aukščiau šokam – tuo abiems su Paulu smagiau. Automobilis yra tvirtas, gerai subalansuotas, didesnės padangos ir puikiai valdomas. Jis vairuojasi kaip lengvasis automobilis.

– Po finišo užsiminei apie tuos, kurie nenorėjo jūsų praleisti. „Audi“ gavo baudą, nes jūs juos bandėte aplenkti ir jie neleido?

– Buvo keletas klaidžių vietų ir net neabejoju, kad kai kurie neapėmė taško. Paulo šiandien sudirbo nuostabiai.

– Kokia buvo trasa – klasikinio ralio, ar Dakaro?

– Visko buvo. Pradžia buvo smėlynai su augmenija, vėliau nedaug ralio, tada plokštumos ir nevisai draugiškos kopos. Turėjome ir akmenų, kur palikom ratą. Pradėjome varyti, pavijome balvoną prancūzą, variau, variau, mačiau, kad galime aplenkti, bet prakirtome ratą. Trasa buvo tikrai įvairi, dulkių daug ir sausa.

– Kaip laikosi nugara po šio greičio ruožo ir kaip galima palyginti bolidą su praėjusių metų?

– Spaudžiam daugiau ir tų smūgių gauname įprastai. Galbūt kopose pasisaugome, nes praėjusiais metais Paulo turėjo problemų su nugara. Visur kitur – varome piktai.

– Kas gavo velnių už vakarykštį padangų slėgį?

– Mūsų darbas nėra dalinti velnių. Tai, kas padarė klaidą, puikiai supranta, kad ją padarė ir nereikia prikišinėti. Šiandien užtat su slėgiu – puikiai.

– Kiek kartų šiandien reikėjo jums signalizuoti lėtesniems varžovams?

Paulo: Nežinau, gal 400 kartų (juokiasi, – aut. past.). Nežinau, bet tikrai labai daug.

– Kiek varžovų reikėjo lenkti?

– Dešimt.

– Ar turite komandinę strategiją?

– Pagal kiekvienos dienos rezultatus dėstoma tam tikra strategija. Turime sutarimą, kad reikia sustoti prie komandos draugo ir pasiklausti, ar gali kuo padėti.

– Ar galite konsultuotis pas komandos draugus, kurie vairuoja tokį patį automobilį?

– Vienas iš privalumų, kad komandiniame susitikime galime ko nori paklausti. Tai yra lyg techninių mokslų būrelis, mes kaip jauniausi, galime pasitobulinti kitų sąskaita.

– Kokia mityba šio Dakaro metu?

– Turime puikų šefą, gauname nuostabų maistą ir iš tikrųjų, jaučiuosi geriau. Šiandien po finišo nebuvo tokio kažkokio nuovargio, nors ir buvo nervinga nemiga. Ta mityba tikrai labai gelbėja.

– Vakar kilo drama – kodėl bendroje Dakaro lietuvių nuotraukoje nesudalyvavo Vaidotas?

– Vakar pasivijo dviejų dienų stresas. Retai taip būna, stengiuosi viduryje dienos nemiegoti, bet lūžau po prologo ir išsijungiau. Tikimės, kad dar suorganizuosime bendrą nuotrauką.