Į krepšinį grįžęs 2003-ųjų čempionas V.Praškevičius: „Vėl jaučiu malonumą žaisdamas“

 Virginijus Praškevičius kas rytą prabudęs į rankas ima telefoną, kad sužinotų naujausias krepšinio žinias. Nors krepšininko karjerą jis baigė prieš 12 metų, meilė šiam sportui nebuvo dingusi. Tačiau 2003-ųjų Europos čempionas niekada netryško aistra paimti kamuolį į rankas – „žaidimas su pensininkais“ jo nedomino.

Gyvenimas pasikeitė šių metų vasarą, kai V. Praškevičius sulaukė kvietimo prisijungti prie inovatyvaus sporto projekto „Twain Sport“.

48-erių V. Praškevičius dabar kone kas antrą dieną varžosi hibridinio krepšinio aikštelėje ir įrodinėja, kad amžius – ne kliūtis siekti pergalių.

„Mane šis projektas žiauriai veža, – galimybėmis vėl pajusti emocijas džiaugėsi V. Praškevičius. – Sugrįžau į savo mėgstamą darbą. Nerealu, kad šiame projekte nėra amžiaus limito, gali kovoti ir su merginomis – ir nuo jų gauti į kaulus.“

Hibridinis krepšinis – tai inovatyvus Lietuvoje sukurtas sportas, kur du atletai rungiasi vienas prieš vieną gretimai įrengtose aikštelėse. Sportininkų tikslas – vos per 60 sekundžių dvikovą surinkti kuo daugiau taškų taikliais metimais iš skirtingų atstumų.

„Grįžti į sportą ir turėti sutrumpintas varžybas, kurias laimėti nori kiekvienas – tai labai faina, – teigė 2003-aisiais su Lietuvos rinktine Europos čempionu tapęs V. Praškevičius. – Prieš kiekvienas rungtynes truputėlį jaudiniesi, jauti adrenaliną.

Virginijus Praškevičius | Organizatorių nuotr.

Atvirai pasakius, nuo krepšinio buvau pavargęs ir psichologiškai, ir fiziškai. Tie metai ir traumos, nuovargis davė savo. Norėjosi pailsėti. Kamuolio į rankas neėmiau ilgai, vėliau bandžiau grįžti kaip treneris, bet čia atsirado galimybė žengti į aikštę ir mėtyti. Labai faina.“

Hibridinio krepšinio sezonas trunka tris mėnesius ir V. Praškevičius, dalyvaujantis pravarde „The Champ“, pirmą sezoną užėmė 6 vietą tarp 33 dalyvių.

Antrajame „Twain Sport“ hibridinio krepšinio sezone rungiasi 37 atletai, tarp kurių – LKL žaidę Justas Sinica, Marius Pociukonis, Laurynas Samėnas, moterų rinktinėje žaidusios Greta Šniokaitė ir Kristina Alminaitė (dabar Grigė). V. Praškevičius šiuo metu rikiuojasi iškart už dešimtuko.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia labai lengva, bet pataikyti yra reikalų, – teigė V. Praškevičius. – Be to, tai sportas, kuriame pasitaiko duobių. Sezonas trunka tris mėnesius ir visi patiria duobelių – tiesiog nejauti kamuolio.

Nemanau, kad pretenduoju būti čempionu, nes yra jaunesnių ir geresnių žaidėjų. Stengiuosi kuo aukščiau kilti reitinge, bet mano tikslas – jausti malonumą kasdien čia atėjus. Aišku, kai būna duobių, neini kaip į šventę. Bet sugrįžti labai gera.“