Nuo tėvų bėgusio ir elgetauti priversto Irano vartininko istorija: įvairūs darbai, atsisakymas prašyti šalies futbolo legendos pagalbos, laimingas atsitiktinumas ir pasaulio rekordą lėmęs vaikystės žaidimas įkvepiančios Pasaulio taurės 2022 istorijos

2022.11.29 13:52
Alirezas Beiranvandas | Scanpix nuotr.

Alirezas Beiranvandas | Scanpix nuotr.

Vykstant 2022 metų Pasaulio taurės turnyrui Katare, „Sportas.lt“ kviečia susipažinti su turnyre dalyvaujančiais žaidėjais, kurių istorijos įkvepia futbolo aistruolius visame pasaulyje. Šį kartą rašome apie Irano rinktinės vartininką Alirezą Beiranvandą, kuris pirmose čempionato rungtynėse susidūrė su komandos draugu ir nebegalėjo tęsti rungtynių.

Vėliau Iranas iškovojo istorinę pergalę prieš Velsą – vos trečią pasaulio čempionatuose per 24 metus – tačiau su komandos draugais jis jaučiasi atsidūręs spąstuose tarp vyriausybės, kuri Irano futbolo rinktinės sėkmę laiko propagandos priemone bei Irano protestuotojų, kurie meta didžiausią iššūkį teokratinei šalies valdžiai per pastaruosius keturis dešimtmečius.

Šios emocijos gali tapti dar sudėtingesnėmis jau antradienį, kai Iranas susikaus su JAV, o šios rungtynės nulems, kuri komanda tęs turnyrą, o kuri – keliaus namo.

Pastaraisiais mėnesiais milijonai iraniečių protestavo prieš šalies valdžia po to, kai policijos areštinėje mirė 22-ejų metų mergina Mahsa Amini, kuri buvo sulaikyta už netinkamą hidžabo dėvėjimą.

Demonstracijos suskaldė šalį, o dabar abi pusės bando pasinaudoti nacionaline rinktine, kad pasiektų savo tikslų.

Daugelis žaidėjų, tarp kurių ir A.Beiranvandas, išreiškė paramą protestuotojams ir pirmose pasaulio čempionato rungtynėse atsisakė giedoti šalies himną, tačiau tada žaidėjai sulaukė labai griežtų valdžios grasinimų. Manoma, kad buvo grasinimą ne tik žaidėjams, tačiau ir jų šeimoms, todėl Irano futbolo rinktinė antrose čempionato rungtynėse jau nebetylėjo ir giedojo savo šalies himną.

Visgi ši istorija yra ne apie Iraną, o apie A.Beiranvandą – 30-metį vartininką, rungtyniaujantį „Persepolis“ komandoje.

A.Beiranvandas 2017 m. tapo pirmuoju iraniečiu, nominuotu individualioje FIFA metų apdovanojimo kategorijoje. Jis nuo 2014 iki 2018 m. buvo pripažintas geriausiu Irano futbolo čempionato vartininku, o 2019 m. tapo metų Irano futbolininku.

A.Beiranvandas gimė mažame kaime, kalnuotoje Lorestano provincijoje bei užaugo klajoklių šeimoje, kuri nuolat ieškojo pievų savo avims. Paauglystėje A.Beiranvandas pabėgo iš namų ir persikėlė į Taheraną, kad įgyvendintų savo svajonę ir taptų futbolininku, tačiau prieš tai jam teko pabūti benamio kailyje ir pamatyti, kaip jo tėvas suplėšo jo pirštines.

A.Beiranvandas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Jau būdamas trejų metų jis pradėjo dirbti piemeniu, o kai turėjo laisvo laiko, žaidė futbolą ir vietinį žaidimą „Dal Paran“, kurio metu reikia mėtyti akmenis. Nors galima pagalvoti, kad tai neturi nieko bendro su futbolu, tačiau po daugelio metų jam tai padėjo tapti pasaulio rekordininku.

A.Beiranvandas pirmuosius žingsnius futbole vietos komandoje pradėjo kaip puolėjas, tačiau vartininkui gavus traumą, jis stojo į vartus. Jo tėvas Morteza Beiranvandas, kaip ir daugelis kitų, manė, kad futbolas negali būti darbas ir norėjo, kad sūnus būtų paprastas darbininkas ir griežtai tam prieštaravo.

„Mano tėvui visai nepatiko futbolas ir jis sakė, kad dirbčiau“, – „The Guardian“ yra pasakojęs A.Beiranvandas. „Jis net suplėšė mano aprangą ir pirštines, todėl kelis kartus žaidžiau plikomis rankomis“.

Būtent tada A.Beiranvandas pabėgo į Teheraną, kuriame žaidžia didžioji dalis Irano futbolininkų. Pasiskolinęs pinigų iš giminaičio, jis sėdo į autobusą ir jam nusišypsojo neįtikėtina sėkmė: būtent autobuse jis susipažino su vietiniu futbolo treneriu Hosseinu Feizu, kuris leido jam treniruotis už 200 000 tomanų (apie 30 svarų) mokestį.

Neturėdamas pinigų, jis naktį miegojo prie „Azadi“ bokšto, kur susirinkdavo daug neturtingų migrantų. Vieną naktį jaunas pardavėjas pasiūlė vartininkui kambarį savo namuose ir nors jis sutiko, tačiau pakeliui persigalvojo ir pėsčiomis grįžo prie klubo durų, kuriame kasdien treniruodavosi bandydamas patekti į sudėtį. Kadangi žmonės manė, kad jis yra elgeta, šalia palikdavo pinigų.

„Miegojau prie klubo durų ir atsikėlęs ryte pastebėjau monetas, kurias žmonės man sumetė. Jie manė, kad esu elgeta. Na, o aš pirmą kartą po ilgo laiko skaniai pusryčiavau“, – pasakojo A.Beiranvandas.

H.Feizas nusprendęs suteikti jam galimybę treniruotis nemokamai bei paprašė komandos kapitono jį paremti. Kurį laiką A.Beiranvandas dirbo siuvimo fabrike ir padėjo automobilių plovykloje.

Dėl savo 194 cm ūgio, A.Beiranvandas reguliariai plaudavo visureigius. Vieną dieną, plaunant Irano legendos, visų laikų geriausio futbolininko vartininko Ali Daei visureigį, Alirezos kolegos pasiūlė jam paprašyti pagalbos kylančioje futbolininko karjeroje.

„Žinojau, kad jeigu būčiau pasikalbėjęs su ponu Daei, jis tikrai man būtų padėjęs, tačiau man buvo gėda su juo kalbėtis ir pasakoti apie savo situaciją“, – sakė A.Beiranvandas.

Galiausiai jis susipažino su „Naft-e-Tehran“ komandos treneriu ir persikėlė ten. Iš pradžių klubas leido jam gyventi maldos kambaryje, tačiau po kurio laiko pasakė jam, kad jis negali ten miegoti.

Alirezas susirado darbą picerijoje, o jo treneris dažnai užsukdavo nusipirkti picos. Vartininkas nenorėjo susidurti su treneriu, kuris nežinojo apie jo darbą picerijoje, bet savininkas privertė jį aptarnauti. Po kelių dienų vartininkas paliko darbą picerijoje, jis susirado gatvių valytojo darbą bei šlavė parkus. Kartais jam tekdavo vienam sutvarkyti didįjį parką, o tai trukdė jam būti tinkamu rungtynėms. Alirezas bandė patekti į klubą „Homa“, tačiau šie neliko sužavėti vartininku ir atsisakė sudaryti kontraktą, o „Naft-e-Tehran“ ekipa, sužinojusi, kad jis treniravosi su kita komanda ir susižeidė, atleido jį iš savo ekipos.

A.Beiranvandas jautė, kad jo svajonė miršta, tačiau galiausiai jam paskambino „Naft-e-Tehran“ iki 23 metų komandos treneris ir pasakė, kad jis gali sugrįžti, jeigu nepasirašys sutarties su „Homa“. Būtent tada jis pradėjo spindėti.

„Galbūt tai buvo likimas, kad „Homa“ nenorėjo manęs savo komandoje. Galbūt niekada nebūčiau pasiekęs tokio lygio, kokį pasiekiau šiandien“, – pasakojo vartininkas.

Greitai A.Beiranvandas tapo pagrindiniu komandos vartininku, tačiau būtent vaikystės žaidimas „Dal Paran“ jį pavertė garsiu visame pasaulyje. Jis 2014 m. rankomis sugebėjo nusviesti kamuolį daugiau 61 metrą ir tai oficialiai tapo pasaulio rekordu, o jam buvo įteikta lentelė su užrašu: „Tai – tolimiausias futbolo kamuolio metimas oficialiose rungtynėse (61 m 26 mm).

2015 m. jis debiutavo Irano rinktinėje ir kvalifikacijoje sugebėjo net 12 kartų nepraleisti nei vieno įvarčio.

2018 m. A.Beiranvandas debiutavo pasaulio čempionate, o B grupės paskutinėse rungtynėse sugebėjo atremti paties Cristiano Ronaldo muštą 11 metrų baudinį. Visgi lygiųjų (1:1) su portugalais nebuvo gana ir Iranas neprasibrovė į atkrintamąsias.

Šių metų čempionatas A.Beiranvandui truko vos 19 minučių. Nors jis demonstravo drąsą ir užsispyrimą bei po stipraus smūgio galva į komandos draugą norėjo tęsti rungtynes, tačiau po kelių akimirkų jam teko pripažinti – rungtyniauti jis nebegali. Visgi vartininkas jau dėvėdamas kaukę treniravosi ir skelbiama, kad A.Beiranvandas gali sugrįžti svarbiausiam mūšiui šių metų pasaulio čempionate – rungtynėms su JAV.

info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Naujausi
Geriausiai įvertinti
Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai. Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų
Tvarkaraščiai "LKL 22/23"
02-04 „Labas Gas“ 17:00 „Nevėžis-Optibet“
02-04 „CBet“ 17:20 „Rytas“
02-05 „7Bet-Lietkabelis“ 17:20 „Šiauliai“
02-05 „Pieno žvaigždės“ 19:30 „Neptūnas“