Užsispyrusio berniuko iš Portugalijos istorija: iš namų dėl futbolo planavusio bėgti ir sunkiai laiką užsienyje išgyvenusio B.Fernandeso žygis iki savo svajonių išpildymo įkvepiančios Pasaulio taurės 2022 istorijos

 Prasidėjus 2022 metų Pasaulio taurės turnyrui Katare, „Sportas.lt“ kviečia susipažinti su turnyre dalyvaujančiais žaidėjais, kurių istorijos įkvepia futbolo aistruolius visame pasaulyje. Šį kartą papasakosime apie užsispyrusio berniuko iš Portugalijos, Bruno Fernandeso, kelią iki futbolo elito.

Vaikystėje B. Fernandesas per daug nesiskyrė nuo kitų Portugalijoje augusių vaikų – dar mažas jis įsimylėjo futbolą bei svajojo patekti į Portugalijos rinktinę, kurioje žaidė vienas iš jo vaikystės idealų Cristiano Ronaldo. Augęs greta Porto miesto jaunuolis gana greitai buvo pastebėtas šio klubo skautų, kurie jam pasiūlė prisijungti prie savo akademijos. Visgi, tuomet sunkiai besivertę futbolininko tėvai negalėjo sau leisti vežioti savo sūnaus į treniruotes, o kitai šio miesto, „Boavista“ akademijai, pasiūlius transportą, buvo nuspręsta, jog Bruno prisijungs prie šio klubo akademijos.

„Boavista“ akademijoje gynėjo pozicijoje žaidusio futbolininko tėvams vaikystėje sunkiai sekėsi išlaikyti savo šeimą, o galiausiai, darbo niekaip neradęs Bruno tėtis priėmė sprendimą su šeima persikelti į Šveicariją. Visgi, apie futbolininko karjerą svajojęs jų sūnus tam kategoriškai nepritarė: pareiškęs, jog Šveicarijoje žmonės nežino kaip žaisti futbolo, jis pagrasino pabėgti iš namų, jei jo tėvai įgyvendintų šiuos planus. Galiausiai šeima surado kompromisą, leidusį B. Fernandesui likti gimtinėje – išlydėjęs savo tėvą į Šveicariją, jis kartu su mama liko gyventi Portugalijoje.

Bruno Fernandesas | Organizatorių nuotr.

Savo tvirtus įsitikinimus jaunasis futbolininkas netrukus parodė ir „Boavista“ akademijoje. Nors jis buvo vertinamas dėl savo žaidimo gynyboje, žaidėjas pasiprašė būti išnuomotas į „Pasteleira“ klubą, buvusį „Boavista“ akademijos sistemoje. To priežastis – tuomet 15-mečio noras žaisti saugų grandyje bei parodyti savo sugebėjimus atakoje.

„Pasteleira“ komandoje tuo metu nebuvo „10 numerio“ pozicijos žaidėjo, tad komandos treneriai suteikė šansą poziciją siekusiam pakeisti žaidėjui. Po šių pokyčių ilgai laukti rezultatų nereikėjo: puikiai žaidimą skaitęs Bruno vis dažniau demonstravo ir savo techninį arsenalą bei pradėjo mušti įvarčius kiekvienose rungtynėse, o netrukus jam buvo patikėtos ir komandos kapitono pareigos.

Sprendimas likti Portugalijoje ir pakeisti poziciją žaidėjo karjeroje atnešė vaisius kur kas greičiau, nei tikėjosi Fernandesų šeima. Po puikaus žaidimo U-19 komandoje, Bruno buvo pastebėtas „Novara“ klubo skautų, kurie susitarė su „Boavista“ dėl jaunojo žaidėjo persikėlimą į jų komandą už 40 tūkstančių eurų sumą. Šį kartą B. Fernandesas klausimų dėl gyvenamosios vietos pakeitimo neturėjo: susikrovęs lagaminus, jis išvyko į Italiją.

Naujoje šalyje portugalas ir toliau kruopščiai dirbo gerindamas savo žaidimą ir „Novara“ klubas vis dažniau jaunimo komandoje žibėjusį žaidėją kviesdavosi ir į vyrų komandos treniruotes, suteikiant jam šansą ir „Serie B“ rungtynėse. Nepaisant sėkmės aikštėje, už jos ribų futbolininko gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Saugui sunkiai sekėsi mokintis italų kalbos, o komandoje nebuvo nė vieno žaidėjo kalbančio portugališkai, tad Bruno sunkiai sekėsi adaptuotis ir šis pradėjo ilgėtis namų bei kvestionuoti sprendimą atvykti į Italiją. Negana to, vėliau žaidėjas pripažino, jog tuo metu jo kontrakte buvo įrašytas minimalus atlygis, tad beveik pusmetį jis turėjo išgyventi su 50 eurų, kuriuos jam prieš kelionę davė mama.

Situacija pasikeitė tuomet, kai žaidėjas buvo galutinai perkelta į pirmąją „Novara“ komandą, o B. Fernandeso mergina metė mokyklą Portugalijoje ir atvyko kartu su savo širdies draugu gyventi į Italiją. Su draugės pagalba futbolininkas greitai pagerino italų kalbos žinias, o aikštėje portugalas demonstravo tai, ko iš jo nesitikėjo net ir didžiausi optimistai: antroje sezono dalyje jis tapo vienu iš pagrindinės komandos lyderių, padėjusių turnyrinės lentelės dugne buvusiai „Novara“ komandai pakilti iki 5-osios „Serie B“ pozicijos, liekant per plauką nuo patekimo į aukščiausią diviziją.

Toks futbolininko žaidimas Italijoje neliko nepastebėtas – pramintas „Novaros Maradona“ jis sulaukė elitinių šios šalies klubų pasiūlymų. Į savo gretas jį kvietė „Milan“ ir „Juventus“ komandos, bet B. Fernandesą suviliojo „Udinese“, kuri žaidėjui prižadėjo galimybę iškart pasimatuoti „Serie A“ pirmenybių lygį. Nuskriausta neliko ir „Novara“ komanda – vos po metų ji už žaidėją gavo daugiau nei 60 kartų didesnę sumą, nei jie sumokėjo „Boavista“ atstovams.

Jau pirmajame savo sezone „Udinese“ komandoje sportininkas tiesiogiai prisidėjo prie 10 įvarčių „Serie A“ pirmenybėse, bet geriausiai jis atsiskleidė tuomet, kai 2017 metų vasarą žaidėjas sugrįžo į Portugaliją. Atakuojantį saugą į savo gretas pasikvietė Lisabonos „Sporting“, o jos gretose jis ne tik tapo vienu iš komandos lyderių, tačiau ir tapo nuolatiniu Portugalijos rinktinės atstovu.

„Treneriai visuomet turėdavo prašyti, kad Bruno po treniruotės paliktų aikštę ir eitų namo. Visgi, jo atsakymas visuomet buvo toks pats – atliksiu dar vieną pratimą, leiskite man pasilikti kiek ilgiau“, - buvusį komandos draugą „Sporting“ klube prisiminė Jeffersonas.

Sunkus portugalo darbas geriausiai atsispindėjo jo žaidime – vos per du su puse sezono jis pelnė 39 įvarčius ir atliko 28 rezultatyvius perdavimus, į save atkreipdamas garsiausių ir turtingiausių planetos klubų dėmesį. Galiausiai 2020 metų sausį jis prisijungė prie „Manchester United“ komandos, kurią jis palaikė nuo pat savo vaikystės.

„Kai buvome maži neturėjome galimybės nusipirkti užsienio komandų marškinėlių. Jais Portugalijoje beveik niekas neprekiavo, o originalūs marškinėliai mums buvo per brangūs. Iki šiol prisimenu, jog kartą atvykus aplankyti tėtį Šveicarijoje jis man su broliu pasakė, jog galime pasiimti sau lauktuvių marškinėlius. Mano brolis nusprendė pirkti „Barcelona“ atributiką, o aš negalvodamas ėmiau „Manchester United“ marškinėlius“, - po svajonių prisijungimo prie „United“ savo vaikystę tuomet prisiminė žaidėjas.

Atvykęs į savo svajonių klubą B. Fernandesas netrukus užkariavo ir šios komandos gerbėjų simpatijas. Puikūs perdavimai komandos draugams, nepriekaištingai realizuojami vienuolikos metrų baudiniai ir niekada nedingstantis noras laimėti leido jam įcementuoti savo pavardę ir tarp geriausių „Premier“ lygos žaidėjų, o gerbėjai pro akis nepraleido ir žaidėjo pasisakymų po bandymo įsteigti futbolo „Superlygą“. Tuomet daugumai garsiausių pasaulio futbolininkų pasirinkus tylą, portugalas buvo pirmasis žaidėjas priklausęs vienam iš šioje lygoje ketinusių rungtyniauti klubų, viešai prabilęs prieš tokią idėją, savo socialiniuose tinkluose pasidalinęs žinute „Svajonių nusipirkti negalima“.

Dabar B. Fernandesas kartu su komandos draugais Portugalijos rinktinėje vaikysis kitos svajonės – pasaulio čempiono titulo. Iki šiol geriausias portugalų pasiekimas buvo planetos pirmenybių pusfinalis, bet talento nestokojanti komanda, kurioje svarbų vaidmenį vaidina ir B. Fernandesas, nusiteikusi pirmą kartą istorijoje namo parvežti planetos pirmenybių nugalėtojų karūną.