Karjeros sezoną žaidžiantis R.Filipavičius: „Tikiu šia komanda. Gražiausia sezono akimirka mūsų dar laukia“

Rezultatyviausias „Riterių“ žaidėjas Rokas Filipavičius, besibaigiant dvikovos prieš „Panevėžį“ pirmajam kėliniui, laiku kyštelėjo koją bei pasiuntė kamuolį į Rafaelio Broetto ginamus vartus. Tai buvo ne tik išlyginamasis įvartis, leidęs „Riteriams“ išgyventi Kalmaro žaidime, bet ir paties Roko dešimtasis tikslus smūgis šiemet. Tokio rezultato saugo arba puolėjo pozicijose žaidžiantis R. Filipavičius per savo karjerą dar nebuvo pasiekęs.

„Jei kas prieš sezoną būtų pasiūlęs dešimt įvarčių, neabejotinai, su tokiu pasiūlymu būčiau sutikęs. Apskritai, metų pradžioje labai tikėjau savimi ir jaučiau, kad turėsiu gerą sezoną, vis tik.. nesitikėjau perkopti į dviženklį įvarčių skaičių. Tai mane patį maloniai nustebino. Asmeninius išsikeltus sezono tikslus jau įvykdžiau, liko komandiniai“, – sakė R. Filipavičius.

Rokai, kaip pats jauti, kiek savo potencialo dar neišnaudojai ir kiek ta įvarčių sąskaita galėjo būti pilnesnė?

Esu įsitikinęs, kad šis sezonas dar nėra mano lubos ir galiu žaisti dar geriau, dar rezultatyviau ir, svarbiausia, stabiliau. Kalbant apie pilnesnę sąskaitą, tikiuosiu ją papildyti paskutinėse rungtynėse. Na, o kalbant apie visą sezoną, drąsiai galėjo būti 3-4 įvarčiais daugiau. Kita vertus, visų progų išnaudoti yra neįmanoma.

Liepos mėnuo tau pačiam buvo išskirtinė. Kuo tas mėnuo buvo kitoks ir kodėl nepavyko tokios formos išlaikyti iki sezono pabaigos?

Vis savęs užklausiu, bet atsakymo nerandu, kokia priežastis lėmė tokį fantastinį mėnesį. Po tokių pasirodymų varžovai į tave atkreipia daugiau dėmesio ir automatiškai tampa žaisti sunkiau. Tuomet prisideda psichologiniai dalykai, nes pradedi iš savęs tikėtis daugiau negu gali. Pora sausų rungtynių daug keičia. Tai yra pamokos, kurias reikia išmokti kaip elgtis su pačia situacija bei savimi.

Pakalbame apie komandos bangavimą sezono metu. Kodėl nepavyko išlaikyti stabilumo?

Šiame sezone įvyko nemažai dalykų, kurie paveikė komandą. Vienas svarbiausių – netikėtas trenerio pasikeitimas, vėliau F. Brisolos trauma, užbaigusi jo sezoną. Dar vėliau keli žaidėjai buvo priversti palikti komandą dėl vienų ar kitų priežasčių. Tai išbalansuoja komandą.

Ketvirtojo rato rungtynės su „Banga“ ir praleistas įvartis 100-ąją minutę. Kaip po tokio nokdauno išlaikyti tikėjimą, kad dar ne viskas baigta?

Tas praleistas įvartis buvo labai skaudus, ypač dabar žiūrint į turnyro lentelę. Kita vertus, tas įvartis gal kaip tik mus užgrūdino. Kol turi nors menkiausią šansą – privalai kabintis. Žiūri į artimiausias rungtynes ir eini laimėti. Žingsnis po žingsnio ir matai, kad už pastangas gyvenimas tau suteikia šansą.

Likusioms ketverioms rungtynėms iki sezono pabaigos „Riteriai“ vėl tapo padėties šeimininkais. Tokiu atveju, komanda turėtų būti psichologiškai labai stipri. Kaip pavyko?

Pergalės keičia komandą ir atmosferą joje. Galiu pasakyti, kad dabar rūbinėje jaučiasi absoliuti vienybė ir bendro tikslo siekimas.

Iki Kalmaro žaidimo pabaigos liko vienas etapas. „Riteriai“ žais be Artūro, Dmytro, Valdemaro ir Mato. Pripažinkime, nuostoliai nemaži..

Taip, jie buvo svarbi mūsų komandos dalis. Taciau be jų, turime ir daugiau kvalifikuotų žaidėjų, galinčių duoti rezultatą.

„Riteriai“ dar niekada nėra nugalėję „Hegelmann“. Ką reikia daryti, kad ta nemaloni serija būtų užbaigta?

Banalu, bet reikia įmušti daugiau negu varžovai. Pirmose šio sezono tarpusavio rungtynėse, manau, privalėjome uždaryti rungtynes pirmajame kėlinyje ir laimėti. Tada nepavyko. Tikiuosi, kad tai pavyks paskutinėse.

Jei be žaidimo „Riteriams“ būtų pasiūlyta ketvirta vieta, imtum tokį pasiūlymą ar vis tik liktum kovoje dėl medalių?

Visą sezoną žaidi dėl šių paskutinių rungtynių, kurios tau suteiktų šansą kovoti dėl pačių aukščiausių vietų. Ir dabar, kai viskas tavo rankose, pasitenkinti ketvirta vieta be kovos – ne man. Tikiu šia komanda ir, manau, gražiausia šio sezono akimirka mūsų dar laukia.