Įspūdingai į „Žalgirį“ įsiliejęs 17-metis M. Krivas: „Pats nelabai to tikėjausi“

 Retas jaunuolis, apsivilkęs Kauno „Žalgirio“ marškinėlius, iškart apie save pareiškia garsiai. Vis tik Motiejus Krivas tapo vienu iš pozityvių pavyzdžių.

Vos 17 metų aukštaūgis dvejose iš trejų sužaistų „Betsafe-LKL“ rungtynių žibėjo nuostabiai: prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet“ pelnė 15 taškų, atkovojo 5 kamuolius ir rinko 20 naudingumo balų, o prieš Pasvalio „Pieno žvaigždes“ pasižymėjo 16 taškų, 11 atkovotų kamuolių ir 30 naudingumo balų.

Kuklus 214 cm ūgio šiaulietis savo tokio debiuto nesureikšmina, nors pats pripažįsta – nesitikėjo, jog įsiliejimas į „Žalgirio“ sudėtį bus toks sklandus.

„Pirmosiose rungtynėse su „Gargždais“ man nepasisekė, padariau kvailų klaidų ir pražangų. Vėliau prieš Kėdainius ir Pasvalį pajutau, kaip žaisti, kaip traktuojamas kontaktas. Pradžioje reikėjo prisitaikyti prie fiziškumo, taisyklių traktavimo ir greičių“, – didžiausius iššūkius vardino jis.

M.Krivas kol kas toli nesidaro – tyliai kalba tiek apie svajonę debiuoti Eurolygoje, tiek apie Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) perspektyvas.

„Dar jaučiu malonumą žaisdamas NKL, turiu gerą ryšį su komanda, tad gal dar neišaugau lygos marškinėlių. Sunku pasakyti“, – kukliai šypsosi centras, vilkintis ir „Žalgirio“ dublerių aprangą.

LKL.lt svetainėje – pokalbis su M.Krivu apie blykstelėjimus „Betsafe-LKL“ fronte, ateities planus, dėmesį ir vaikystės prisiminimus iš „Šiaulių“ mačų.

– Ko gero įspūdingos rungtynės jums atnešė nemažai dėmesio ir žinučių. Kaip atrodė diena po kovos su Pasvalio ekipa?

– Labiau iškart po rungtynių gavau žinutes. Jų buvo daug, jos skatinančios ir palaikančios, džiaugiuosi tuo. O pirmadienį atsikėliau ir ėjau į mokyklą. Ten pasveikino ir bendraklasiai su mokytojais, kurie visada pasako gerą žodį.

– Žiūrint iš šono, atrodote kuklus vaikinas. Didesnis dėmesys jums patinka ar nėra būtinas?

– Kaip ir patinka, smagu, bet ko gero lengviau žaisti bei treniruotis būtų be jo (Šypsosi).

– Mokykloje sulaukiate daug bendraklasių prašymų papasakoti apie „Žalgirį“?

– Klausimų sulaukiu, bet nepasakyčiau, kad daug. Bendraklasiai jau pripratę, kad esu šios komandos narys.

– Savaitgalį buvo antras kartas, kai šnekėjote televizijos eteryje. Tai dar kelia daug streso?

– Šiek tiek nervų buvo, anksčiau esu kalbėjęs tik NKL rungtynėse. Nežinojau, kas laukia, kokie klausimai, buvo streso dėl to. Nors jau buvo keli tokie mačai, kai teko kalbėti, nepasakyčiau, kad jau darosi lengviau, streso yra. Bet tikiuosi, kad jis išnyks (Šypsosi).

– Grįžtant prie susitikimo su „Pieno žvaigždėmis“, kada pajutote, kad šis mačas jums gali būti geras?

– Gal po pirmųjų pelnytų taškų. Komandos draugai rado daug gerų situacijų, aš jomis tiesiog pasinaudojau. Rungtynių metu jaučiu komandos draugų palaikymą, kai laimime, nuotaika išvis labai gera. Tik žinau, kad man labiausiai reikia koncentruotis į žaidimą.

– Ar jau jaučiatės įpratęs, kad jus supa Eurolygos žaidėjai, jau veteranas Mantas Kalnietis ar naujas pareigas įgavęs Paulius Jankūnas?

– Manau, kad jau apsipratau per šiuos pusę metų. Didesnį įspūdį tai kėlė pasiruošimo etapu, tada supratau, jog reikia lygiaverčiai treniruotis kartu su jais.

– Ar prisijungęs prie pagrindinės Kauno ekipos manėte, kad greit galite atsiskleisti taip ryškiai?

– Pirmosiose rungtynėse su „Gargždais“ man nepasisekė, padariau kvailų klaidų ir pražangų. Vėliau prieš Kėdainius ir Pasvalį pajutau, kaip žaisti, kaip traktuojamas kontaktas. Pradžioje reikėjo prisitaikyti prie fiziškumo, taisyklių traktavimo ir greičių. Šiaip nelabai tikėjausi, kad taip lengvai įsiliesiu, bet smagu dėl to.

– Kiek jus džiugina Kazio Maksvyčio frazė, kad jei taip ir toliau, nusipelnysite šanso Eurolygoje?

– Labai smagu, kad treneris tai sako. Reikės treniruotis, dirbti ir bandyti pasiimti šansą. Debiutas Eurolygoje man tikrai būtų reikšmingas, bet ten norėtųsi irgi sužaisti kuo geriau.

– Kokį įspūdį palieka darbas su K.Maksvyčiu?

– Įspūdis tikrai geras, tai aukšto lygio treneris. Esu dėkingas jam už suteiktus šansus. Nepasakyčiau, kad turėjome daug individualių pokalbių, bet prieš treniruotes ir rungtynes su visais komandos draugais gauname nemažai bendravimo su juo už aikštės ribų.

– Kas iš komandos draugų jums labiausiai padėjo adaptacijos procese?

– Vieną išskirti būtų sunku, visi puikiai pasitiko. Žaidžiu toje pačioje pozicijoje kaip Laurynas Birutis, tai gal jis pasakydavo daugiau patarimų, pamokų, nes turi daugiau patirties nei aš.

– Liutauras Lelevičius taip pat šalia jūsų yra tiek dubleriuose, tiek pagrindinėje ekipoje, ar turite didelį ryšį su juo?

– Taip, esame susibendravę, palaikome vienas kitą. Smagu, kad ne vienas toks jaunas esu komandoje. Smagiau, jog esame kartu ir galime pasidalinti bendromis temomis, įsilieti į komandą buvo lengviau.

– Kaip jaučiate pats, ar jau išaugote NKL lygį?

– Dar tikrai nepasakyčiau, sunku įvardinti, kada išaugi marškinėlius, to nepamatuosi. Dar jaučiu malonumą ten žaisdamas, turiu gerą ryšį su komanda, tad gal dar neišaugau. Sunku pasakyti (Juokiasi). NKL pirmenybės vis tiek antras pagal pajėgumą turnyras, ten gali žaisti truputį laisviau, išsibandyti dalykus, kuriuos galėčiau naudoti ir pagrindinėje komandoje. Ten jaučiu didelį pasitikėjimą.

– Daug dėmesio šiuo metu sulaukiate ir iš žiniasklaidos, jums piešiama net NBA ateitis. Kaip į tai reaguojate?

– Pasiskaitau, kas apie mane rašoma. Smagu, kad vertina, tai naudoju kaip motyvacijos priemonę. Dėl NBA, tai atrodo tolimas dalykas, nesu išsikėlęs tikslo, manau, nuosekliai žaidžiant, bus matyti, kaip pavyks. O žaidimas vyrų rinktinėje man būtų įspūdingas dalykas, svajonės išsipildymas.

– Visas kelias link „Žalgirio“ pas jus buvo gana nuoseklus, nuo RKL ir LKL lygio. Jums „Žalgirio“ vardas turi ypatingą svarbą?

– Taip. Nesu kaunietis, esu iš Šiaulių, bet man tai reiškia daug, garbė atstovauti tokiam klubui.

– Ar jums kaip šiauliečiui „Betsafe-LKL“ fronte simpatijas kelia ir gimtojo miesto klubas?

– Jei žaidžia prieš kitą miestą, palaikau Šiaulius, bet jei žaidžia su „Žalgiriu“, palaikau kauniečius.

– Jums daug prisiminimų kelia Šiaulių ekipa? Galbūt buvote dažnas rungtynių svečias, kai buvote vaikas?

– Vaikščiodavau į rungtynes su broliu bei tėčiu. Atsimenu, man didelį įspūdį darė Nickas Zeisloftas, kuris įmetė 12 tritaškių per rungtynes.