A.Jankauskas apie atsisveikinimą: „Tai nėra linksmiausia diena gyvenime“

Prieš savaitę Šiauliuose karjeros atsisveikinimo rungtynes sužaidęs Algis Jankauskas dar buvo registruotas ir vakar vykusioms rungtynėms su „Žalgiriu“, tačiau nuo atsarginių suolo nepakilo. Nors, kaip prieš dvikovą sakė pats Algelis, galėjo būti visaip.

„Gal Vilniuje reiks daryti sugrįžimą. Neturėčiau išbėgti, bet dabar susiklostė tokios aplinkybės, kad daug žaidėjų negalės žaisti, tai tokių minčių yra. Čia juoko forma aišku, nes taškas jau padėtas“, - praėjusią savaitę tinklalaidėje „FutbolasLT“ kalbėjo A.Jankauskas.

Visą pokalbį su A.Jankausku klausykitės čia:

Šio sezono pradžioje su „Žalgiriu“ sužaidei 90 minučių, tačiau daugiau tai nebepasikartojo. Kodėl?

Pasikeitė tas, kad amžius ne tas, o kitas dalykas – pas mus į komandą atėjo Vytas Gašputis. Atsirado kaip ir trys vidurio gynėjai, tai taip ir gavosi.

Ar pats patenkintas savo vaidmeniu, kuris teko šiais metais?

Matote, reikia viską pradėti nuo to, koks su „Šiauliais“ buvo susitarimas dar prieš sezoną. Aš kai pasirašinėjau kontraktą, sutarėme, kad man šis sezonas bus jau pereinamasis, jie jau nesitikėjo manęs aikštėje matyti tiek ilgai kaip Pirmoje lygoje. Kiek sužaidžiau, tiek sužaidžiau. Jeigu pažiūrėjus statistiką, tai tuo metu nei vieno įvarčio nepraleista.

Pereinamasis sezonas reiškia, kad buvai kaip žaidžiantis trenerio asistentas?

Taip, pas mane buvo tam tikrų funkcijų trenerių štabe, kurias atlikinėjau. Taip buvo suplanuota.

Kaip jauteisi po tų 5 minučių išlydėjimo? Kokios emocijos?

Tai juk nėra pati linksmiausia diena gyvenime. Aišku, kaupėsi visos emocijos, žinai, jog tai paskutinė diena tavo profesionalo futbole, kad nebegalėsi užsiimti tuo mėgstamiausiu dalyku. Aišku, graudu, bet visi praeina pro tai. Visiems sportininkams ta diena kažkada ateina ir tiesiog dedi tašką.

Kodėl penkios minutės, o ne aštuoniasdešimt dvi?

Gal ne aštuoniasdešimt dviejų, bet norėjau šiek tiek daugiau. Vis tik, taip buvo suplanuota be manęs, aš net nežinojau, kas manęs laukia. Tiksliai nežinojau, kurią minutę tai įvyks, ruošiausi intensyviai tom rungtynėms, net nebuvo man kada galvoti, kiek minučių.

Žinojau, kad gausiu kažkiek, visos mintys buvo, kad neprisidaryčiau nieko aikštėje ir išeičiau pakelta galva. Norėčiau padėkoti susirinkusiems visiems sirgaliams, daug privažiavo, toks ažiotažas gavosi, labai maloniai nustebino rekordinė auditorija tose rungtynėse. Aišku, labiausiai norėčiau padėkoti „Šiaulių“ futbolo klubui, kuris tai suorganizavo, labai ačiū visiems.

„Žalgirio“ fanai tavęs laukia tribūnoje, „Šiaulių“ klubas laukia trenerio asistento kėdėje. kuri kėdė artimesnė?

Viskas tvarkoje, viskam yra laikas. Būna Europinės rungtynės ar dar kažką, tai tada galima pasijungti į tribūną.

Kada paskutinį kartą teko pačiam stovėti tribūnoje su „Pietų IV“ sirgaliais?

Stovėti gal senokai, o prie tribūnos kažkur esu buvęs. Dabar neatsiminsiu kokiose rungtynėse, bet esu buvęs. Aišku, jau neskanduoju dabar, nes kaip atrodys, jeigu kito klubo narys ateina į tribūną ir skanduoja. Aišku, iš tų laikų geriausi prisiminimai, ką jie daro ypač šį sezoną, išvis yra vau.