Sunkumų kupinas A.Davieso kelias: nuo karo pabėgę tėvai, švaraus vandens ir maisto paieška, mokymasis katalikiškoje mokykloje, pastebėtas talentas, sužibėjimas MLS lygoje ir žaidimas „Bayern“ bei Kanados rinktinėje įkvepiančios Pasaulio taurės 2022 istorijos (1)
Alphonso Daviesas | Scanpix nuotr.
Artėjant 2022 metų Pasaulio taurės turnyrui Katare, „Sportas.lt“ kviečia susipažinti su turnyre dalyvaujančiais žaidėjais, kurių istorijos įkvepia futbolo aistruolius visame pasaulyje. Šį kartą mūsų dėmesio centre atsidūrė Kanados rinktinės puolėjas Alphonso Daviesas.
A.Daviesas gimė 2000-aisiais metais Buduburame, Ganos pabėgėlių stovykloje, kur pastarojo tėvai pabėgo nuo pilietinio karo Liberijoje. Šio futbolininko gyvenimas buvo kupinas sunkumų. Švaraus vandens, maisto paieška, bandymas tiesiog išlikti gyvam, kiekviena praėjusi valanda prilygo triumfui siekiant išgyventi.
„Buvo sunku, kartais vienintelis būdas išgyventi buvo naudotis ginklais. Mes nenorėjome šaudyti iš ginklų, todėl nusprendėme iš ten pabėgti. Jie turi programą, kurios metu reikia užpildyti formą Kanadai. Mes atlikome interviu ir viską padarėme, kad čia atvyktume“,- prisiminimais dalijosi A.Davieso tėvas Debeah.
A.Davieso šeimai pavyko imigruoti į Kanadą, kai Alphonso buvo vos penkeri metai. Pastarieji apsigyveno Edmonte, Albertoje. Tėvas Debeah ir motina Victoria dirbo po daug valandų, kad šeimai pavyktų sudurti galą su galu. Alphonso padėjo tėvams užauginti savo du jaunesnius brolius ir seseris. Tuo tarpu jam pradėjus lankyti Motinos Teresės katalikiškąją mokyklą, netrukus jo talentas patraukė žmonių dėmesį.
„Mūsų mažasis Alphonso. Jis buvo vienas iš tų vaikų, kurie nuolat šypsojosi, visada šoko koridoriuose. Jis iš prigimties turėjo talentą. Viską, ką jis išbandė – lengvąją atletiką, krepšinį, bet kokią sporto šaką, buvo galima pastebėti, kad jis buvo tas vaikas“,- teigė A.Davieso 6 klasės mokytoja ir sporto trenerė Melissa Guzzo.
M.Guzzo dėka A.Daviesas buvo įtrauktas į miesto vaikams skirtą popamokinę iniciatyvą „Nemokama futbolo programa“. Ji buvo nemokama, o tai padėjo A.Davieso tėvams, kurie negalėjo sau leisti mokėti futbolo akademijų didelių mokesčių.
M.Guzzo susisiekė su Timu Adamsu, kuris buvo nemokamos futbolo programos įkūrėjas. Pastarasis greitai suprato, kad A.Daviesas nėra paprastas vaikas.
„Mačiau, kaip jis pirmą kartą prisilietė prie kamuolio, iš karto žinojau, kad šis vaikas turi dovaną. Jis buvo protingas ir kur kas daugiau nei tik vaikinas, galintis nukreipti kamuolį į vartų tinklą,“,- prisiminė T.Adamsas vos per keletą minučių išvydęs A.Davieso magiją.
T.Adamsas paskambino vietiniam futbolo treneriui Marco Bossio, kad apsilankytų šiame turnyre ir atkreiptų dėmesį į čia žaidžiančius vaikus. Mikalojaus futbolo akademijos vadovas tuo nenusivylė.
„Šiame berniuke įžvelgiau kažką ypatingo. Jis turėjo žaibiškas kojas ir greitį valdant kamuolį. Žinojau, kad tokiame amžiuje tai yra ypatinga. Paklausiau jo planų ir jis man pasakė, kad kitą sezoną žais pas mus. Džiaugiamės. Turėjome daug vaikų iš skirtingų bendruomenių, todėl jis iš karto pritapo“,- teigė M.Bossio.
Netrukus po to, kai prisijungė prie Šv. Mikalojaus, A.Daviesas susipažino su Chernoh Fahnbulleh, kuris yra kilęs iš Liberijos, bet 2008 m. imigravo į Kanadą. Pastarieji greitai tapo neišskiriami ir iki šiol yra geri draugai.
„Jis kalbėjo angliškai, bet tai buvo tarsi laužyta anglų kalba. Mes visi mokėmės toje pačioje dramos klasėje, todėl kartu ką nors vaidinome arba skaitėme knygą. Jo treneris jam labai padėdavo, jie visada lankydavosi įvairiose vietose, o treneris supažindino jį su kitais žmonėmis. Visgi tuo metu ir taip jau visi futbolo bendruomenės nariai žinojo Alphonso“,- pasakojo C.Fahnbulleh.
Netrukus A.Daviesas pirmą kartą pradėjo puoselėti mintį, jog futbolas gali tapti pragyvenimo šaltiniu.
„Jei atvirai, aš tiesiog bandžiau žaisti savo malonumui, išlikti aktyvus ir apsisaugoti nuo bėdų. Nemaniau, kad esu tikrai geras, tiesiog žaidžiau rungtynes, nes man patiko žaisti su draugais. Tada, kai pradėjau žaisti organizuotą futbolą, tėvai, treneriai ir kiti komandos draugai man liepė tęsti, kad galėčiau kažkuo tapti, todėl pradėjau tuo tikėti. Štai kodėl aš pradėjau norėti tapti profesionalu. Tada pradėjau sunkiai treniruotis, kad tapčiau profesionalu“,- kalbėjo A.Daviesas.
Būdamas 14 metų A.Daviesas buvo įtrauktas į Vankuverio „Whitecaps“ rezidencijos programą. Jo progresas buvo greitas ir pastarasis tapo jauniausiu žaidėju, pasirodžiusiu JAV futbolo lygoje, jis taip pat tapo pirmuoju futbolininku, gimusiu 2000-aisiais, žaidusiu MLS. Jam tuo metu tebuvo 15 metų, aštuoni mėnesiai ir 15 dienų.
„Kai jis atvyko, žinojome, kad jis tikrai turi perspektyvą. Man jis yra šiokia tokia anomalija. Kai jis atvyko, jis buvo U16 komandos narys ir per kelis mėnesius iš U16 pateko į U18, „Whitecaps“ antrą ekipą, o tada į vyresniųjų komandą. Taip nutinka labai retai ir labai retai taip nutiks ateityje“,- kalbėjo „Whitecaps“ prezidentas Bobas Lenarduzzi.
Neturkus A.Daviesas atsidūrė nacionalinės komandos radare. Jis jau atstovavo šaliai U17 ir U20 rinktinėse, kai buvo pakviestas į vyrų nacionalinę komandą, o 2017 metų birželio mėnesį debiutavo susitikime prieš Kiurasao. Kanados pilietybę jis buvo gavęs tik prieš savaitę.
„Ši akimirka buvo puiki mano šeimai. Džiaugiuosi, kad galėjau gauti pilietybę. Tai man reikš labai daug, nes atstovauju šaliai, kurioje gyvenau didžiąją dalį savo gyvenimo“,- teigė A.Daviesas.
16 metis A.Daviesas vėliau tapo jauniausiu visų laikų Kanados rinktinės žaidėju, pelniusiu įvartį ir jauniausiu futbolininku, pasižymėjusiu „Gold Cup“ turnyre. Taip pat pirmuoju žaidėju, gimusiu XXI amžiuje, pelniusiu įvartį pagrindiniame tarptautiniame turnyre.
Prieš sutikdamas prisijungti prie „Bayern“ už rekordinį MLS mokestį 2018 m. liepos mėnesį, A.Daviesas kalbėjo FIFA kongrese Šiaurės Amerikos vardu siekiant surengti 2026 m. pasaulio futbolo čempionatą. Jis paaiškino, kaip Kanada priėmė jį ir jo šeimą, kai jie ieškojo prieglobsčio nuo kruvino Liberijos pilietinio karo, kelionę, kuri nuvedė jį iš pabėgėlių stovyklos Ganoje per Edmontoną iki profesionalaus futbolininko karjeros.
Nepaisant nacionalinio herojaus statuso, A.Daviesas iki šiol nepamiršta pabėgėlių stovyklos Ganoje, kurioje gimė. Jis gali tik bandyti suvokti siaubą, su kuriuo susidūrė jo tėvai būdami Liberijoje. Visgi pastarasis yra dėkingas už suteiktas galimybes ir vertina tai, kad jo gyvenimas galėjo susiklostyti kitaip.
A.Daviesas 2019 m. sausį oficialiai prisijungė prie „Bayern“, o dabar gins Kanados rinktinės garbę 2022 m. pasaulio futbolo čempionate.
„Vaikas, gimęs pabėgėlių stovykloje, neturėjo to įgyvendinti! Tačiau mes vykstame į pasaulio futbolo čempionatą. Neleisk, kad kažkas tau sakytų, kad tavo svajonės yra nerealios. Ir toliau svajok, toliau siek“,- įkvepiančia žinute pasidalijo A.Daviesas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
