LPF turi naują generalinį sekretorių

 Ketvirtadienį Druskininkuose įvyko Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) neeilinė konferencija, kurios metu buvo patvirtintas naujas LPF generalinis sekretorius, nauja LPF įstatų redakcija ir aptarti aktualiausi LPF narių klausimai.

Šią vasarą įvyko LPF vadovų kaita – viduryje olimpinio ciklo keitėsi ne tik federacijos prezidentas, bet ir generalinis sekretorius.

Liepos mėnesį darbus perėmęs LPF prezidentas Saulius Binevičius konferencijos pradžioje pristatė pastarųjų mėnesių LPF pasiekimus ir pasidžiaugė sportininkų iškovotais medaliais ir laimėjimais Europos ir pasaulio čempionatuose, Europos veteranų čempionate, Europos jaunimo olimpiniame festivalyje bei pasaulio jaunimo čempionate.

Federacijos prezidentas pabrėžė buvusių LPF vadovų pradėtų darbų svarbą bei jų tęstinumą. Saulius Binevičius pristatė tolimesnį sportinės LPF veiklos krypties vystymo planą, akcentuodamas LPF aukšto meistriškumo sportininkų rengimo piramidės vystymą bei piramidės pagrindą – masiškumą.

Sportinės LPF krypties akcentai – tai mokymo plaukti programos, metodinės medžiagos kūrimas, trenerių bei instruktorių rengimas ir jų motyvacija, sportininkų ir jų pamainos rengimo programos, LPF meistriškumo centrų veikla, taip pat rinktinės pasirengimo Paryžiaus olimpinėms žaidynėms planas bei kitų LPF kuruojamų sporto šakų vystymo iniciatyvos.

Konferencijos metu įvyko LPF generalinio sekretoriaus rinkimai. Naujuoju LPF generaliniu sekretoriumi patvirtintas buvęs Lietuvos krepšinio federacijos direktorius, pasaulinės FIBA teisės komisijos narys Justas Kalinauskas.

Jis pakeis laikinai šias pareigas ėjusį LPF sporto vadovą Justą Achramavičių.

Prisistatydamas federacijos nariams Justas Kalinauskas daugiausiai dėmesio skyrė LPF institucinei ir finansinei sritims apžvelgti, pabrėždamas tolesnį kryptingą strateginių federacijos tikslų siekimą bei nuolatinę stebėseną, komandinio darbo svarbą ir bendruomenės įtraukimą.

Pasak jo, prie optimalios organizacijos struktūros palaikymo ir Vykdomojo komiteto (VK) darbo efektyvumo stiprinimo prisidės meistriškumo ir kitų komisijų įsteigimas, taip pat sportininkų atstovų įtraukimas į LPF veiklą.

J. Kalinauskas taip pat įvardijo būtinybę plėtoti tarptautinius ryšius, naudotis gerąja užsienio šalių patirtimi, stiprinti vidinę ir išorinę organizacijos komunikaciją bei pradėti ruoštis Lietuvos plaukimo šimtmečio minėjimui (2024 m.).

Konferencijoje bendru sutarimu buvo patvirtinti LPF įstatų pakeitimai atsižvelgiant į aktualias LR Sporto įstatymo bei FINA ir LEN reglamentų redakcijas.

Tarp svarbiausių pokyčių naujoje įstatų redakcijoje – valdymo organų rotacijos patikslinimai. Įsigaliojus naujai įstatų redakcijai prezidento kadencijos trukmė (4 metai) tiesiogiai susieta su TOK olimpiniu ciklu, įtvirtinta LPF Vykdomojo komiteto narių rotacija (kadencija – 4 metai, ne daugiau kaip dviem kadencijoms) ir pakeista generalinio sekretoriaus skyrimo tvarka (generalinį sekretorių prezidento teikimu tvirtins Vykdomasis komitetas).

Taip pat įstatuose numatytas teisinis drausminis organas – LPF etikos ir drausmės komisija (komisijos nariai renkami 2 metams) ir detalizuoti kriterijai bei tvarka naujų LPF narių priėmimui (dokumentų pateikimas, veiklos ataskaitos, stojimo motyvai ir pan.).