Nuo sunkios vaikystės iki išsipildžiusios svajonės: E.Camavingos gimimas pabėgėlių stovykloje, vaikystėje sudegę namai, noras tėvams padėti išbristi iš skurdo ir debiutas Pasaulio taurėje įkvepiančios Pasaulio taurės 2022 istorijos
Eduardo Camavinga | Scanpix nuotr.
Vykstant 2022 metų Pasaulio taurės turnyrui Katare, „Sportas.lt“ kviečia susipažinti su turnyre dalyvaujančiais žaidėjais, kurių istorijos įkvepia futbolo aistruolius visame pasaulyje. Šį kartą rašome apie Prancūzijos rinktinės saugą Eduardo Camavingą, kuris šį rudenį debiutuoja pasaulio futbolo čempionate.
E.Camavinga gimė Miconge, nedidelėje bendruomenėje pabėgėlių stovykloje Angoloje. Vėliau jis kartu su savo šeima 2003 metais apsigyveno Fugeres mieste, maždaug už 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo Reno, Prancūzijoje. Pats žaidėjas prieš 2022 m. UEFA Čempionų lygos finalą didžiavosi savo gimimo istorija ir pasidalijo įkvepiančia kalba, skirta visiems pabėgėliams.
„Gimiau pabėgėlių stovykloje Angoloje, nes mano šeima bėgo nuo karo. Tėvai atvedė mane į naują gyvenimą Prancūzijoje, o futbolas į Čempionų lygos finalą. Esu dėkingas turėdamas galimybę žaisti ir didžiuojuosi, kad tai darau kaip buvęs pabėgėlis. Tikiuosi, kad milijonai pabėgėlių visame pasaulyje, kurie taip pat myli futbolą, žino, kad mes esame kartu“,- svarbia žinute pasidalijo žaidėjas.
Žvelgiant į šio futbolininko gyvenimo istoriją, akivaizdu, kad jo vaikystė buvo nelengva. E.Camavingos mama bandė priversti sūnų sportuoti dziudo, tačiau kiek vėliau jo tėvas Celestino nuvedė žaisti sūnų futbolą į kuklų „Drapeau Fougeres“ klubą, kuris gavo savo dalį po jo persikėlimo rungtyniauti į Madrido „Real“ metu.
E.Camavinga būdamas septynerių metų pirmą kartą pradėjo spardyti kamuolį. Nuo tada jis visada žaidė kartu su vyresnio amžiaus vaikinais. „Rennes“ susižavėjo šio jaunuolio žaidimu ir pakvietė jį dalyvauti vasaros turnyre, o būtent ten jis patraukė Juliano Stephano dėmesį.
E.Camavingai buvo vos vienuolika metų, kai jo šeima susidūrė su didele nelaime. Tais metais sudegė jo šeimos namas, o labdaros metu jai buvo surinktos visi būtiniausi daiktai. Visgi tai paskatino jį toliau siekti futbolininko karjeros, kad padėtų šeimai išbristi iš skurdo.
„Jie prarado viską. Tas namas buvo ašarų jūra“,- kalbėjo ankstyvosiomis dienomis E.Camavingą treniravęs Nicolas Martinais.
Tuo tarpu pats E.Camavinga taip pat prisiminė šią nelaimę, kuri sukrėtė visą jo šeimą.
„Mes buvome tuose namuose mažiau nei metus, kuriuos pastatė mano tėvai. Prisimenu gaisrą tarsi tai būtų įvykę vakar. Buvau mokykloje ir pamačiau pro langą ugniagesius. Pamokos pabaigoje prie manęs ir mažosios sesutės priėjo mokytojai ir paaiškino, kas nutiko. Tada atėjo pas mus tėtis ir nuvežė ten. Viskas buvo sudegę, sunaikinta.
„Kitą dieną turėjau eiti į treniruotę, futbolas man padėjo atsipalaiduoti. Tai buvo būdas nuo to pabėgti",- skaudžiais prisiminimais dalijosi žaidėjas.
E.Camavinga yra dėkingas tėvams už jam suteiktą galimybę ir jų pasiaukojimą.
„Jie nebūtinai kasdien kalbėdavo su mumis apie problemas. Bet kai aš augau, mes kalbėjome apie jų sunkumus. Nebūtinai kasdien tai matydavau, tačiau galvodamas apie tai, suprantu, kad mes kovojome. Tai, kad visa tai įvyko mano gyvenime, manau, yra teigiamas dalykas, kadangi žinau, jog mes daug išgyvenome, visada gerbsiu savo tėvus. Visada. Nes būtent jų dėka toks esu šiandien.
Tikiuosi, kad būsiu prisimintas kaip žmogus, kuris nepasiduoda, visada yra šalia. Geras žmogus, daug trofėjų laimėjęs žmogus. Labai geras futbolininkas, futbolininkas, kuris žaidė su meile, pelnė daug įvarčių ir atliko daug rezultatyvių perdavimų“,- teigė E.Camavinga.
Kalbėdamas savo vaikystę E.Camavinga taip pat prisiminė ir tėčio vaikystėje pasakytus jam žodžius.
„Jis sakė, kad nesijaudinčiau, nes būsiu puikus futbolininkas ir atstatysiu šį namą. Tai buvo tiesa, ką jis man sakė. Aš buvau šeimos viltis. Buvau motyvuotas. Mano tėvai jau buvo laimingi, tačiau žinojau, kad galiu padaryti juos dar laimingesniais“,- kalbėjo prancūzas.
E.Camavinga 2019 metais prisijungė prie „Rennes“ pagrindinės komandos, greitai sulaukė pagyrimų, o skautai prognozavo šviesą ateitį Afrikoje gimusiam berniukui. Būdamas tik 17 metų jis buvo pakviestas atstovauti Prancūzijos rinktinei, o dabar jis yra vieno sėkmingiausių pasaulio klubų Madrido „Real“ žaidėjas.
„Real“ saugas pateko į galutinę Prancūzijos rinktinės sudėtį po to, kai pasklido melagingi gandai, kad jam to padaryti nepavyks.
„Ne, tai buvo graži akimirka, nes iš anksto nežinojau. Tiesą sakant, nemačiau tų klaidingų naujienų. Tai yra didelė garbė. Mano vaikystės svajonė. Dalyvauti pasaulio čempionate yra beprotiška“,- džiaugsmo neslėpė žaidėjas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
