Pasaulio kiokušin karatė čempionate kovą dėl medalių tęs 7 lietuviai
Rūta Brazdžionytė | Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Kelcuose (Lenkija) prasidėjusiame 2022 metų pasaulio kiokušin karatė čempionate šeštadienį pergalingai žengti pavyko septyniems lietuviams, kurie kovą dėl apdovanojimų pratęs sekmadienį.
Moterys pirmąją čempionato dieną išsiaiškino pusfinalio dalyves, o vyrai - ketvirtfinalio.
Dėkojo aistruoliams
Tarp moterų į pusfinalį 55-60 kg svorio kategorijoje žengė Rūta Brazdžionytė, o svorio kategorijoje virš 60 kg – Brigita Gustaitytė. Taip abi sportininkės užsitikrinimo mažiausiai bronzos apdovanojimus.
R.Brazdžionytė aštuntfinalyje 4:0 įveikė japonę Ayane Umezawą, o ketvirtfinalyje 3:1 – Joaną Bielych iš Kazachstano. Dėl bilieto į finalą vilnietė sekmadienį kovos su švede Mirjam Bjorklund.
„Viskas pavyko gerai ir sklandžiai, buvo mano diena, labai gerai jaučiuosi, – po ketvirtfinalio sakė R.Brazdžionytė. – Pademonstravau, ką moku geriausiai, be kažkokių išsiblaškymų, žiūrėjimo, ką kiti daro. Pavyko tai šiandien, tikiuosi, kad pavyks ir rytoj.“
Su būsima varžove M.Bjorklund vilnietė prieš metus kovojo Europos čempionato pusfinalyje Tbilisyje ir tvirtai nugalėjo – kova po efektingo Lietuvos atletės smūgio buvo nutraukta anksčiau laiko.
„Po to kovos aš gal pasikeičiau kažkiek, ji – irgi. Reikia nusiteikti sunkiai kovai, nes į pusfinalį patenka geriausi“, – teigė R.Brazdžionytė.
Kovotoja taip pat labai dėkojo gausiai į Kelcus susirinkusiems ir audringai visus saviškius palaikantiens Lietuvos kiokušin karatė bendruomenės nariams.
„Klausimas, ar garsiau palaiko mus, ar lenkus, – šyptelėjo kovotoja. – Ant tatamio palaikymą tikrai girdime. Kai paskutinę lemiamą akimirką dar reikia tris smūgius padaryti, juos atlikti pavyksta dėl žiūrovų.“
B.Gustaitytė pirmajame etape 4:0 nugalėjo vengrę Reką Kerekes, o ketvirtfinalyje tik po įtemptos dviejų pratęsimų pareikalavusios kovos 3:2 palaužė japonę Kokoną Nomurą. Tiek po pagrindinio kovos laiko, tiek po pratęsimo keturi teisėjai iš penkių skyrė lygiąsias ir tik po vieną kaskart balsavo už lietuvės laimėjimą.
„Viskas pavyko pagal planą, visas pasirengimas vyko būtent šioms dviems kovoms, – kalbėjo B.Gustaitytė. – Buvome nuspėję, kad antrajame etape teks susitikti su japone, tad viską atitinkamai ir planavome. Pirmą kovą – vienaip, o antrą – šiek tiek kitaip. Ketvirtfinalyje svarbiausia buvo nežengti nė žingsnio atgal. Jei pradėsi trauktis ar dėliotis atstumą, japonė laimės.“
Pusfinalyje vilnietė susitiks su patyrusia bulgare Ivanka Popova.
„Ji yra atėjusi iš kitos svorio kategorijos, bet su ja yra kovojusi mano sesuo Magdalena. Varžovė žinoma, bet kol kas mąstėme tik apie pirmąją dieną. Dabar reikia nusiraminti ir pasirengti antrajai“, – kalbėjo Lietuvos kovotoja.
Tarp 8 geriausių 50-55 kg svorio kategorijoje taip pat pateko Evelina Bidžanova. Ji aštuntfinalyje 4:0 nugalėjo Daną Abduraimovą iš Kazachstano, bet ketvirtfinalyje 0:5 nusileido tituluotai japonei Sayakai Kato (2013-ųjų pasaulio čempionė, 2017-ųjų – vicečempionė).
Tuo metu Inga Mikštaitė 55-60 kg svorio kategorijos 1/16 finalo etape 4:0 pranoko Rezvan Kosari Kakhki iš Irano, bet aštuntfinalyje po pratęsimo 0:5 nusileido vengrei Lili Mezo.
Kitoms Lietuvos sportininkėms pergalėmis pasidžiaugti nepavyko. Anetos Meškauskienės (virš 60 kg) kovoje su japone Yuina Koizumi prireikė net dviejų pratęsimų, bet po jų teisėjai paskelbė varžovės pergalę rezultatu 4:1. Brigita Svinkūnaitė (iki 50 kg) po pagrindinio kovos laiko 0:4 nusileido japonei Misaki Utsunomiyai, o Valentynai Kurmin (50-55 kg) žengti ant tatamio ir susikauti su dar viena Japonijos atstove Yuki Yoshida sukliudė trauma.
Pirmieji nokautai
Vyrų varžybose į ketvirtfinalį pateko ir kovą sekmadienį pasaulio čempionate tęs penki iš šešių lietuvių: Justinas Kvietka, Juras Sokolovas, Eventas Gužauskas, Edgardas Sečinskis ir Orestas Abazorius.
75-85 kg svorio kategorijos pirmajame etape J.Sokolovui žengti ant tatamio neteko, o antrajame lietuvis įnirtingai kovėsi su itin patyrusiu 2019 metų absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoju japonu Daiki Kato. Po pagrindinio kovos laiko teisėjai buvo minimaliai palankesni varžovui (1:2), po pirmojo pratęsimo – jau lietuviui (1:0), o po antrojo vienbalsiai paskelbė J.Sokolovą nugalėtoju (5:0).
J.Kvietka toje pačioje kategorijoje iš pradžių 5:0 nepaliko vilčių iraniečiui Mehdi Salehi, o aštuntfinalyje taip pat 5:0 įveikė vengrą Gergely Fekete.
Ketvirtfinalyje J.Sokolovo laukia susitikimas su švedu Jonu Rosinu, o J.Kvietkos – su japonu Nariyoshi Tada.
Svorio kategorijoje virš 85 kg dukart ant tatamio teko žengti E.Gužauskui ir E.Sečinskiui. Pirmąsias kovas jie laimėjo įtikinamai per pilną jų pagrindinį laiką, o per antrąsias savo varžovus pasiuntė į nokautus.
E.Gužauskas iš pradžių 4:0 pranoko iranietį, o po to nepaliko vilčių vengrui Adamui Davidui.
E.Sečinskis pirmajame etape 5:0 įveikė kitą Irano atstovą Seyedą Sajadą Razavi, o aštuntfinalyje efektingu smūgiu keliu į galvą užbaigė japono Sota Ochai pasirodymą pasaulio čempionate.
O.Abazorius aštuntfinalyje taip pat užtikrintai 5:0 pranoko japoną Takeru Osaką, o Paulius Žimantas, deja, 0:3 pralaimėjo dar vienam Japonijos atstovui Kodai Suzuki.
Ketvirtfinalyje E.Gužauskas susitiks su lenku Mareku Wolny, E.Sečinskio laukia taip pat šeimininkų atstovas, 2019-ųjų absoliučios svorio kategorijos pasaulio vicečempionas Maciejus Mazuras, o O.Abazoriaus – 2017-ųjų pasaulio vicečempionas japonas Kembu Iriku.
Iki šiol – 5 titulai
Lietuvos sportininkai iki šiol yra iškovoję penkis pasaulio čempionų titulus. Dukart tai padarė Margarita Čiuplytė (2009 ir 2013 m.), po kartą – Roma Mikšytė (1997), Paulius Klapatauskas (2001) ir Orestas Procas (2013).
Pasaulio vicečempionų titulus savo kolekcijose turi Gediminas Tankevičius (2001), Donatas Imbras (2005), Lukas Kubilius (2013), I.Mikštaitė (2019), Ona Jomantaitė (1997), Jurgita Tumaitė (2001) ir Sandra Stanevičiūtė (2001), o bronzos medalių laimėtojais yra tapę Andrius Miseckas (2013), L.Kubilius (2017), I.Mikštaitė (2009 ir 2017), Diana Mačiūtė (2013), Rita Pivoriūnaitė (2013), Gabija Gudeliauskaitė (2013) ir Diana Balsytė (2013).
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
