Neatsakingai sportuojant gresia rimtos traumos: ekspertai pataria, kaip jų išvengti

 Kadangi ruduo dar ketina lepinti saulėtais orais, žmonės nežada iškeisti treniruočių gryname ore į sportą klube. Lietuvoje gerai žinomas asmeninis treneris Paulius Ratkevičius aiškina, jog neteisingai atliekant sporto pratimus, galima patirti sunkių traumų, todėl būtina atkreipti dėmesį į keletą taisyklių. Tuo tarpu gydytoja ekspertė pataria kaip elgtis, susižeidus treniruotės metu.

„Pradedantieji sportininkai dažnai dega dideliu entuziazmu, tad sportuoja daugiau ir sunkiau, ko daryti tikrai nereikėtų. Čia dažniausiai ir įvyksta traumos, mat pirmus pusę metų žmogaus raumenys, sausgyslės ir sąnariai dar nėra pakankamai sutvirtėję, o atliekamų pratimų technika taip pat nėra ištobulinta. Svarbu atsiminti, kad bet koks sportas yra ne sprintas, o maratonas, todėl viską būtina daryti saugiai ir atsakingai“, – sako sporto treneris P. Ratkevičius.

Treneriui antrina ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikos valdymo ir operacijų skyriaus gydytoja ekspertė, sakydama, jog sportuojantys lauke bei sporto salėje dažniausiai į gydytojus kreipiasi dėl įvairių raumenų bei sausgyslių sužeidimų. Kai kurie lauke sportuojantys žmonės kartais patiria ir itin rimtą traumą – galvos smegenų sukrėtimą.

Mankšta – esminis elementas

Anot trenerio P. Ratkevičiaus, traumos tyko tiek sporto salėje, tiek lauke, ypač tada, kai pratimai atliekami netinkamai arba su per dideliais svoriais. Jis pataria prieš kiekvieną treniruotę atlikti kardiopratimus bei mankštą. Treneris paaiškina, jog intensyvus ėjimas arba lengvas bėgimas prieš treniruotę yra reikalingas tam, kad apšiltų raumenys – tai padės išvengti patempimų ir kitų sužalojimų.

„Kardiotreniruotei patartina skirti apie 10 minučių. Vėliau būtina atlikti sąnarių apšilimą: palengva sukite galvą į visas puses, mankštinkite sąnarius sukdami rankas ties pečiais, vėliau – sukdami rankas ties alkūnėmis bei riešais. Reikėtų nepamiršti ir dubens išsukimo, taip pat kelių sąnarių – juos reikėtų sukti ratais pagal laikrodžio rodyklę, ant abiejų kelių uždėjus delnus, taip pat nepamiršti ir pėdų“, – rekomendacijomis dalinasi P. Ratkevičius.

Paulius Ratkevičius | Organizatorių nuotr.

Jis priduria, kad norint apšilti prieš treniruotę galima palengva masažuoti raumenis sportiniu volu. Atliekant tokią mankštą, raumenys taps elastingesni, o tai – vienas geriausių būdų išvengti traumų.

Saugios treniruotės principai

P. Ratkevičius pabrėžia, kad svarbu ir taisyklingas sporto pratimų atlikimas. Jeigu jaučiama, kad iš nuovargio pratimai atliekami neteisingai – vertėtų juos nutraukti. Pratimo nutraukimas laiku apsaugos nuo galimų traumų ir padės ugdyti įprotį, jog gera technika yra svarbiau nei didelis pratimo pakartojimų skaičius.

„Taip pat labai svarbu atliekant pirmąją pratimų seriją, jai neatiduoti visų savo jėgų. Reikia, kad kūnas apšiltų, patirtų krūvį pamažu, o ne persitemptų. Kalbant apie komandinius žaidimus, tokius kaip krepšinis, tinklinis ar futbolas, prieš tai atlikti apšilimo pratimus yra dar svarbiau, mat čia nesąmoningai iš karto naudojamos visos kūno jėgos“, – sako P. Ratkevičius.

Galima patirti rimtų traumų

Gydytoja ekspertė įvardija, kad sporto traumų sudėtingumo lygiai vyrauja nuo lengvo iki vidutinio, mat sportininkai mėgėjai dažniausiai skundžiasi raumenų ir sausgyslių patempimais, čiurnos sužeidimais, pečių bei kelių traumomis, blauzdų pažeidimais ir kaulų lūžiais. Pasak jos, neatsakingai sportuodami lauke, žmonės neretai patiria ir smegenų sukrėtimus, o tai – sunki trauma.

Priklausomai nuo traumos ir jos lokalizacijos, pacientai dažniausiai apžiūrimi ortopedo-traumatologo, patyrę galvos traumą – neurochirurgo. Tais atvejais, kada įtariami kelių organų sužalojimai ar grėsmė gyvybei, prireikia ir skubios medicinos gydytojo ar gydytojo anesteziologo-reanimatologo pagalbos.

Paulius Ratkevičius | Organizatorių nuotr.

„Pacientai kartais kaulo lūžį painioja su vietiniu sumušimu, tačiau jei laiku nesuteikiama pagalba ir sužeista vieta nesugipsuojama, gresia daug sudėtingesnis gijimas, ilgai besitęsiantys skausmai. Būtent todėl, įtariant kaulo lūžį, sausgyslės ar raiščio pažeidimą – svarbu atlikti diagnostinį tyrimą.

Jei patiriama galvos trauma – atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Visgi, jei į medikus nesikreipiama laiku, gali atsirasti kraujavimas į smegenis, kas sąlygoja ateityje kankinsiančius neurologinius simptomus ar net grėsmę gyvybei“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikos valdymo ir operacijų skyriaus gydytoja ekspertė.

Anot jos, patyrus traumą, svarbu atkreipti dėmesį į skausmo stiprumą ir įvertinti jį pagal skalę nuo 1 iki 10. Jei jaučiamas skausmas didesnis nei 8 balai, atsirado sąmonės sutrikimas, juntami neurologiniai simptomai, tokie kaip rankų ar kojų tirpimas, taip pat esant atviroms žaizdoms ar gausiam kraujavimui – būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.