K.Olšauskas karjerą tęs aukščiausioje Ispanijos jaunimo lygoje

Septyniolikmetis Lietuvos jaunių rinktinės saugas Kipras Olšauskas keliasi į Barselonos UE „Cornella“ akademiją, kuri rungtyniauja aukščiausioje Ispanijos jaunimo lygoje. Prieš trejus metus legionieriaus karjerą pradėjusiam K.Olšauskui naujoji stotelė bus trečioji už Lietuvos ribų.

„Jau praėjusį sezoną startavau ir žaidžiau stipriausioje Ispanijos jaunimo lygoje, Katalonijos divizione. Tiesa, ne nuo sezono pradžios. Jam pasibaigus gavau pasiūlymą iš UE „Cornella“ prisijungti prie jų komandos. Man patiko ši organizacija ir požiūris į jaunus žaidėjus bei jų tobulėjimą, todėl apsispręsti nebuvo sunku“,- sportas.lt sakė K.Olšauskas.

UE „Cornella“ yra viena stipriausių Barselonos regione įsikūrusių futbolo akademijų, kurioje užaugo „Barcelona“ klubo žvaigždė Jordi Alba. Visos šios akademijos jaunimo amžiaus grupės komandos žaidžia stipriausiose šalies lygose.

„Kadangi Ispanija kaip šalis yra labai didelė, tai mažesnių vaikų komandos žaidžia regioninėse lygose. „Cornella“ žaidžia Katalonijos regione, o vyrų komanda – trečioje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje. Man imponuoja tai, kad pagrindinis klubo tikslas – auginti gerus jaunus futbolininkus“, - pasakojo K.Olšauskas.

Tau tai jau trečioji stotelė užsienyje. Prisimink tas pirmąsias dvi – Niurnberge ir Žironoje..

Sudėtingiausia buvo pradžia Vokietijoje, FC „Nurnberg“ akademijoje, į kurią atvykau būdamas 14 metų. Iškart pajutau didžiulį skirtumą nuo treniruočių Lietuvoje, intensyvumo ir fizinio krūvio prasme. Adaptuotis reikėjo labai greitai. Taip įgavau neįkainuojamos vokiško futbolo patirties.

Kuomet po beveik dvejų metų buvau pakviestas į peržiūrą FC „Girona“ akademijoje, ilgai nesvarsčiau, nes nuo mažens svajojau žaisti Ispanijoje. Jau Vokietijoje, realiai, pamačiau, kokia didelė yra konkurencija futbole, bet Ispanijoje ji milžiniška.

Čia futbolą žaidžia visi, o tam, kad žaistų jį aukščiausiame savo amžiaus lygyje turi įveikti milžinišką konkurenciją, žaidėjai važiuoja į treniruotes net iš kitų miestų po 200 km kiekvieną dieną. Ispanijoje treniruotės yra daugiau žaidybinės, viskas su kamuoliu, tuo metu Vokietijoje akcentuojamas fizinis pajėgumas.

Kaip pavyko užsigrūdinti per tuos metus Niurnberge ir Žironoje?

Nors ir buvo sunku, pavyko perprasti kiekvienos šalies ypatumus ir laisvai išmokti kalbas. Ispanijoje mokiausi dar ir katalonų kalbą, nes prieš tai buvusioje komandoje treniruočių metu treneriai kalbėjo tik ja.

Vokietijoje viskas buvo labai griežtai. Tvarka turėdavo būti tiek aikštėje, tiek ir už jos ribų. Pradžioje, kol nemokėjau kalbos, turėjau būti labai atidus, kad suprasčiau trenerius, nes į anglų kalbą niekas neišversdavo. Tuo metu, pradžia Ispanijoje buvo jau lengvesnė, kadangi žmonės čia yra atviresni ir labiau bendraujantys.

Žmonėms labai sudėtinga suvokti, ką reiškia tokiam jaunam kaip tu išvykti iš Lietuvos ir už savojo šanso kabintis užsienyje. Kitaip tariant, ką jaunas žmogus aukoja pasirinkdamas tokį kelią?

Kelias tikrai nėra lengvas, bet viskas yra įmanoma jei turi noro, motyvacijos ir artimųjų palaikymą. Sunkiausia buvo be kalbos, draugų, su kuriais augau nuo mažens ir laisvalaikio su jais. Griežta dienotvarkė, kalbų mokymąsis ir didžiulė konkurencija – tokia yra kasdienybė.

Grįžkime prie „Cornellos“. Kokį asmeninį tikslą keli čia?

Pagrindinis tikslas – žaisti kuo daugiau minučių ir padėti komandai siekti savo tikslų aukščiausioje jaunimo lygoje.

Septyniolikmečiai sportininkai yra per žingsnį nuo perėjimo į vyrų futbolą. Ar psichologiškai tam ruošiesi?

Taip, psichologiškai turi būti pasiruošęs tam. Tačiau, kai nuosekliai treniruojiesi kasdien ir atsidavęs dirbi, tikriausiai tai gaunasi savaime.