Norvegijoje žaidžiantis I.Spiridonovas: „Glimt“ žaidimo stilius – miksas tarp J.Kloppo ir J.Guardiolos“

2012 metais iš Gargždų „Bangos“ į Norvegiją išvykęs vartininkas Igoris Spiridonovas bene geriausiai žino ir supranta Norvegijos futbolo reikalus. Antroje pagal pajėgumą šios šalies lygoje rungtyniaujantis 33 metų futbolininkas dar prieš pirmas Vilniaus „Žalgirio“ ir „Bodo/Glimt“ rungtynes pasidalino mintimis su „FutbolasLT“ tinklalaidės kūrėjais (nuo 1:03:50 val.) apie Norvegijos čempionus ir „Žalgirio“ galimybes patekti į kitą UEFA Čempionų lygos atrankos varžybų etapą.

Ką Norvegijos spauda arba futbolo žmonės kalba apie trečiajį „Žalgirio“ ir „Bodo/Glimt“ susitikimą? Kaip jie žiūri į tai, kad „Žalgiris“ jau nugalėjo du varžovus UEFA Čempionų lygos atrankoje?

Bandžiau ieškoti informacijos apie šias rungtynes, bet net didžiausiame šalies laikraštyje, kur įprastai daug rašoma apie sportą neradau jokio didesnio straipsnio apie šią dvikovą. Gal kažkas bus vėliau, rungtynės tik rytoj (pokalbis vyko antradienį), bet manau bus labai įdomios rungtynės. Visi kurie palaiko „Bodo/Glimt“ ir norvegišką futbolą, tikrai jas stebės. Be abejo, visi norvegai tikisi, kad „Bodo/Glimt“ žengs toliau, bet aišku niekas nenuvertins ir „Žalgirio“, ypač kai žalgiriečiai praėjo „Malmo“ komandą. Manau, kad visi tikėjosi, jog Švedijos čempionai lengvai laimės, bet gavosi kaip gavosi.

Ar teko matyti tą „Bodo/Glimt“ pakilimą? Juk prieš penkerius metus šios komandos net nebuvo tarp elitinių Norvegijos futbolo klubų?

Aš visuomet domiuosi ir stebiu futbolą, ypač įdomu stebėti norvegišką futbolą. „Bodo/Glimt“ ilgą laiką buvo vidutinio lygio komanda, žaidė toje pačioje antroje lygoje kaip ir mano dabartinis klubas „Bryne“, o paskui jie šovė į viršų. Galbūt dėl to, kad atėjo naujas treneris, buvo parengta nauja strategija, atsirado nugalėtojų mentatitetas ir jie žingsnis po žingsnio pradėjo kilti aukštyn. 2019 metais Norvegijos čempionate jie užėmė antrąją vietą, o dabar dvejus metus iš eilės laimi čempionatą.

Kokia jų paslaptis? Manau, jog jie tiesiog gerai dirba su žaidėjais, turi daug vietinių jaunų futbolininkų, kurie pora sezonų atžaidžia ir yra parduodami į Italiją, Ispaniją, Prancūziją ir kt. šalis. Be to, jų žaidimo stilius skiriasi nuo vietinių komandų, kiek teko matyti, tai tam tikras miksas tarp J.Klopo ir J. Guardiolos. „Bodo/Glimt“ bando žaisti nuo vartininko, kontroliuoja kamuolį. Apskritai, jie Norvegijoje beveik visą laiką žaidžia su kamuoliu.

Nežinau, kaip viskas vyksta Lietuvoje, nes jau dešimt metų ten nežaidžiu, bet Norvegijoje skirtumas yra tas, kad čia jie viską daro su kamuoliais. Pradedant nuo apšilimo ir iki pat pabaigos viskas yra daroma su kamuoliu. Tik tiek, kad „Bodo/Glimt“ komandoje žaidimo intensyvumas yra aukščiausio lygio. Štai praėjusią savaitę pas mus peržiūroje buvo jaunas žaidėjas iš „Bodo/Glimt“, teko šiek tiek pasikalbėti su juo, tai pasidomėjau kuo skiriasi mūsų „Bryne FK“ komanda nuo „Bodo/Glimt“ komandos. Jis akcentavo žaidėjų meistriškumą, taip pat pastebėjo, kad žaidimo intensyvumas treniruotėse yra visai kitas. Anot jo, tikrai jautėsi skirtumas tarp jų treniruočių tempo ir mūsų.

Ar šį sezoną Žalgiris turi šansų užsikabinti ir nugalėti „Bodo/Glimt“ klubą?

Nors „Bodo/Glimt“ ir kelias rungtynes UEFA Čempionų lygos atrankoje leido sau pralaimėti, bet antrose rungtynėse jie padaro viską ką jiems reikia ir praeina į kitą etapą. Jeigu pažiūrėtume statistiką, tai jie siaubingai pradėjo sezoną, po pirmų dešimties rungtynių Norvegijoje jie buvo turnyrinės lentelės viduryje. Bet jie laimėjo du sezonus iš eilės, praėjusiais metais UEFA Konferencijų lygoje iki ketvirtfinalio. Visgi manau ten žaidžia ne robotai, gal ir jiems trūksta šiek tiek jėgų. Tačiau nemanau, kad jie išeis ir lengvai leis „Žalgiriui“ daryti ką jie nori.

Kita vertus, pažiūrėjus į „Žalgirio“ sudėtį dabar, kai startinėje sudėtyje matome tik vieną lietuvį – ir tai vartininką, o visi kiti užsieniečiai, iš tiesų sunku pasakyti, koks bus žalgiriečių lygis. Galbūt ir užsikabins „Žalgiris“. Nors „Bodo/Glimt“ irgi žaidžia ant dirbtinės dangos, tai žalgiriečiai namie jokio pranašumo neturės. Tuo metu, kai kitos į Vilnių atvykstančios komandos namuose žaidžia ant natūralios žolės aikščių.

Bus sunku, bet manau jeigu „Žalgiris“ laimės, tai Norvegijos spauda tikrai parašys apie tokią sensaciją arba bus teigiama, kad „Bodo/Glimt“ neįvertino savo priešininko. Nors, pasikartosiu, Norvegijoje visi galvoja, jog „Bodo/Glimt“ žengs toliau. Aš manau, kad bus gera kova, bet atsižvelgiant į tai kiek patirties jie turi, praėjusiame sezone laimėjo ir prieš AS „Roma“ ekipą, tai jie tikrai turėtų eiti toliau.

Pažiūrėjus statistiką, paskutines aštuonerias rungtynes savo aikštėje „Bodo/Glimt“ laimėjo, įmušė 22 įvarčius, todėl „Žalgiriui“ išvykoje tikrai pradėti nebus lengva. Pagaliau, norvegai irgi pirmą kartą istorijoje žaidžia šiame UEFA Čempionų lygos atrankos varžybų etape, tad manau dės visas pastangas eiti kuo toliau. Ypač, kai jie dabar truputį buksuoja Norvegijos čempionate, tad galbūt dar labiau stengsis patekti į Čempionų lygos grupes.

Atrodo, jog jūs pats esate kiek nepelnytai nepastebimas, bent jau Lietuvoje. Nors į Norvegiją važiuoja nemažai Lietuvos futbolininkų, bet kol kas tik jums pavyko iš trečios lygos patekti į antrąją lygą. Ar tai sutapimas, ar tiesiog patekote į gerą komandą? O gal yra dar kokia kita priežastis?

Sakyčiau, kad sėkmės nelabai čia ir yra, tiesiog sunkus darbas siekiant išsikelto tikslo. Kai žaidžiau Lietuvoje, kur praleidau šešerius metus Gargždų „Bangoje“, visą laiką norėjosi pasiekti kuo aukštesnį lygį ir pabandyti išvykti į užsienį. Taip atsitiko, kad dėl traumos teko išvažiuoti į Norvegiją, atsistatyti po kryžminių raiščių plyšimo, bet tikslas visą laiką buvo neužsibūti toje trečioje norvegų mėgėjų lygoje. Kiti lietuviai, turbūt, negalėjo pakilti į aukštesnę lygą, kadangi neturėjo tokių tikslų. Jie atvažiuodavo dirbti, nenorėdavo niekur važiuoti. O pas mane visą laiką būdavo tikslas pasiekti kuo aukštesnį lygį.

Dabar mane, turbūt, daugiau pažįsta Norvegijoje nei Lietuvoje, nes čia praleidau dešimt metų. Sunkiai dirbau, gerai žaidžiau, visur ir visada buvau pagrindinis vartininkas, tad taip po truputį įrodžiau ko esu vertas. Žingsnis po žingsnio atsidūriau „Bryne FK“ klube, kuriame žaidžiu penktą sezoną, o neseniai pasirašiau kontraktą dar ir kitiems metams. Užsieniečiui futbolininkui tikrai nėra lengva atvykti į Norvegiją, kadangi norvegai nemano, jog Lietuva yra futbolo šalis, tad viską reikia įrodinėti savo darbu, turėti tikslą, taip pat ir gal dar mažą dalelę sėkmės.