Debiutinę kovą „Cage Warriors“ narve pralaimėjęs N.Kanišauskas: „Po pirmos „bankės“ jaučiau, kaip lūžo ranka“ (7)

„Visi norėtų kitokio debiuto „Cage Warriors“ narve, – neslėpė nusivylimo kovotojas Naglis „The Smiling Boy“ Kanišauskas (5-2-0) po pralaimėjimo teisėjų sprendimu Willui „Drago“ Currie (8-2-0). – Bet nieko čia dabar nepadarysi, yra kaip yra, belieka dirbti toliau“.

Po trijų intensyvių kovos raundų N.Kanišauskas išgirdo teisėjų verdiktą: Londone vykusio „Cage Warriors 141“ turnyro narve 21-ų lietuvis 28:29, 28:29, 27:30 nusileido 23-ų britui.

„Manau, šįkart mane pavedė ištvermė. Stovėsenoje su juo (priešininku, – aut.past.) tikrai jaučiausi gerai, tik padariau klaidų, per arti prieidavau. Ši klaida man pakišo koją ir kovoje „UAE Warriors“ organizacijoje. Tai leido priešininkui ramiai mane parversti ant grindų ir dirbti savo darbą. Imtynės tikrai atėmė daug jėgų“, – sakė kovotojas.

Kiek vėliau jis atskleidė įtariantis, kad vėl lūžo dešinės rankos delnikaulis.

Who does this guy remind you of?#CW141 pic.twitter.com/sDaiWvu8Jv

— UFC FIGHT PASS (@UFCFightPass) July 22, 2022

„Po pirmos „bankės“ ranką susilaužiau“, – atsiduso N.Kanišauskas.

Pirmą kartą tas pats delnikaulis N.Kanišauskui lūžo vasarį „Oktagon“ narve. Tuomet lietuvis savo priešininką Jakubą Belę nokautavo per 13 sekundžių, tačiau smūgiavo krisdamas parvirtusiam ir kumščiu pataikė tiesiai į čeko kaktą.

„Gydžiausi, bet operacijos nesidariau, prabuvau ilgokai su gipsu, tikėjausi, kad gerai sugijo... Šiandien po pirmos „bankės“ pajaučiau kaip lūžo kaulas, – sportas.lt sakė N.Kanišauskas. – Bet nusprendžiau, kad eisiu iki galo. Gal tai mane kiek ir pristabdė, pradėjau žiūrėti, kad mušti dešine reikia tuomet, kai tai tikrai bus tikslinga, nenorėjau mušti be reikalo. Supratau, kas nutiko, bet kas man beliko? Juk negalėjau pasiduoti, negalėjau eiti atgal, negalėjau pasakyti „Viskas, baigiu kovą“.

Dabar N.Kanišauskas, greičiausiai, pasiryš operacijai, tačiau yra įsitikinęs: „Lapkritį jau turėčiau būti „ready“ kovoti. Neabeboju“.

„Bet trauma, lūžęs kaulas – ne pasiteisinimas. Daugelis dabar sakys „Vėl „mazinasi“, vėl kažkas blogai. Ne, viskas gerai. Pralaimėjau. Dabar belieka toliau dirbti. Jau viską spėjome aptarti su treneriais, žinome, kam daugiau reikės skirti dėmesio treniruotėse. Viskas bus padaryta ir vėl visi pamatys mano plačią šypseną narve. Manimi taip lengvai neatsikratysi“.

Šypsojosi N.Kanišauskas ir laukdamas teisėjų verdikto. „Šypsenos visada reikia, – neabejojo sportininkas. – Jeigu lauksiu teisėjų sprendimo tarsi pralaimėjęs, tai kam tos pergalės tada reikia? Reikia šypsotis ir judėti į priekį“.