Karjerą baigęs A.Lipskis: „Nežinau, ar norėčiau, kad mano sūnūs praeitų tokį kelią“

Sportininkai įprastai karjeras baigia pasibaigus vienam ar kitam sezonui, patyrus traumą ar dėl kažkokių neįprastų gyvenimo pokyčių. Visi šie variantai netinka 34-erių telšiškiui Andriui Lipskiui, kuris, kaip paaiškėjo, nežinant klubo prezidentui, treneriui, komandos draugams ir net žmonai po rungtynių nusprendė padėti tašką.

„Atėjo vasara, šilti orai. Galvoju, ką čia bevargsi, belakstysi. Vasara muša karščio rekordus, galvoju užleisiu vietą. Tegul jaunesni laksto“, - žemaičių tarme tinklalaidėje „FutbolasLT“ juokavo A.Lipskis.

Kalbant rimčiau, kada buvo nuspręsta ir dėl ko buvo nuspręsta baigti karjerą?

Brendo šitas reikalas po truputį ir kai gimė antras sūnus, pagalvojau, jog viskam neužteks jėgų. Ne vien futbolą žaidžiu. Dar tenka ir padirbti ir padirbėti daug. Kai grįžtu namo, pavalgau vakarienę ir kaip daržovė einu miegoti ir neskiriu laiko šeimai, pagalvojau, kad gana. Ir jaučiu, kad tas laikas, kai auklėtiniai į tavo vietą jau gali ateiti – laikas užleisti savo vietą jaunesniems.

Ar tai nebuvo sunkus sprendimas?

Gal sunkiausias dalykas buvo pasakyti rūbinėje tuos žodžius. Tada buvo sunkus sprendimas. Nei treneris, nei direktorius, niekas nežinojo to sprendimo. Net ir žmona nelabai žinojo ir jai buvo staigmena.

Prieš savaitę gavai maškinėlius su 200 numeriu. Kaip vertini visą laiką Telšių „Džiugo“ komandoje?

Vertinu labai gerai. Maloniai atrodo tos 200 rungtynių. Kita vertus, tas laikas taip greitai prabėgo. Gal buvau ir ne nuo pat pradžių klubo egzistavimo, bet tikrai nemažai prabuvau. Dėl to labai džiaugiuosi. Kaip jau minėjau, labai norėčiau, kad daugiau žmonių pasiektų tokį skaičių rungtynių kaip aš. Labai džiaugiuosi už gimtojo miesto komandą.

Ar daug sulaukei žinučių su klausimu ar pasiūlymu „neblūdyti“ ?

Jo, sulaukiau, bet daugiausiai gal sulaukiau tokių palaikančių, kad viskas gerai. Vienos durys užsidaro, kitos atsidaro.

Pažiūrėkime į tas duris ne tik per Telšių „Džiugo“ prizmę, bet per visą karjerą. Kokia ji buvo?

Nežinau. Dabar, kai turiu du sūnus, nežinau ar norėčiau, kad jie praeitų tą kelią. Gal aš jiems linkėčiau, jog jie mokytųsi ir keliautų po pasaulį, nes žaidžiant futbolą reikia daug aukoti. Kita vertus, nesiskundžiu. Kadaise sakiau savo mamai, jog ji kalta, kad atvedė mane į futbolą.

Turiu tokią istoriją. Tėvai grįžo žiemos metu, o mes gyvenome penktame aukšte ir per langą matėsi kiemas. Lauke temperatūra buvo 10 ar 15 laipsnių šalčio, jie per langą pamatė mane lakstantį vien su maikute. Tada jie ir suprato, kad futbolas tai mano pašaukimas.

Kuris karjeros etapas paliko didžiausią įspūdį?

Be Telšių didelį įspūdį paliko etapas Gargžduose, kai Europoje žaidėme. Ten susiklostė tokios aplinkybės, jog jaunas tapau kapitonu, visai gerai sekėsi. Tas etapas labai patiko, labai žmonės mylėjo ir palaikė mane ten. Aišku, pirminis etapas, kai išvažiuoji iš Telšių į Vilniaus „Žalgirį“, kai prie tavęs treniruojasi rinktinės žaidėjai irgi padarė didelį įspūdį. Atrodė kitas pasaulis.

Daug kalbame apie Telšių „Džiugą“, kad turėtų būti daugiau vietinių žaidėjų, bet matome, jog yra daug ir legionierių. Pačiam kaip atrodo: ar realu, kad A lygoje žaidžianti komanda būtų sudaryta tik iš Telšių miesto, apskrities futbolininkų?

Šiai dienai manau, kad neįmanoma. Aišku, jeigu nusimatysi viziją, planus kokiems dešimčiai metų, tai tada gal viskas ir įmanoma. Jeigu paimtume visą Žemaitijos kraštą, gal tada viskas pasikeistų.

Pats dabar dirbi su vaikais, treniruoji juos. ar yra futbolo potencialas, užuomazga, kad Telšių „Džiugas“ kažkada galėtų tapti centrine Žemaitijos futbolo būstine?

Viskas priklauso nuo mūsų. Žinoma, ne visiškai vien tik nuo mūsų ir nuo finansavimo irgi, bet svajojame. Norėtume, kad galėtume būti Žemaitijos futbolo centras, kad būtų sportinės klasės, kad suvažiuotų talentingiausi Žemaitijos ir Lietuvos vaikai.

Kas toliau?

Labai tikiuosi ir labai norėčiau pamėginti įlįsti į virtuvę, pabūti treneriu Telšių „Džiuge“ ir A lygoje. Dar taškai nesudėti, bet pažiūrėsime. Labai tikiuosi, jog pavyks.

---

Viso pokalbio su A.Lipskiu klausykite tinklalaidėje „FutbolasLT“: