LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė: kaip LTOK pasitinka pokyčius ir kokių veiklų bus atsisakoma

 Ši liepos 1-oji Lietuvos sporto pasaulyje žymi svarbių pokyčių metą – 30 metų veikusio olimpinio sporto finansavimo modelio pabaigą. Nuo šios dienos visą aukšto meistriškumo sporto finansavimą perima valstybė.

Iki šiol sportininkų rengimui skirtos lėšos sporto federacijas pasiekdavo iš dviejų šaltinių – valstybės ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK). LTOK pagal numatytus kriterijus skirdavo olimpines stipendijas, o federacijoms – sportininkų rengimui olimpinėms žaidynėms skirtas lėšas. 2021-aisiais iš LTOK biudžeto buvo mokama 111 stipendijų, užtikrinusių ir socialines garantijas, o olimpiniam sportui finansuoti skirta 8,11 mln. eurų.

Nuo liepos federacijas ir sportininkus pasieks tik valstybės lėšos, o už valstybės sporto politikos įgyvendinimą bus atsakinga naujai įkurta Nacionalinė sporto agentūra (NSA).

LTOK veiklos pokyčiai:

LTOK veiklos pokyčiai | Organizatorių nuotr.

– Nuo liepos 1 d. keičiasi Lietuvos aukšto meistriškumo sporto finansavimo modelis. Kaip sutinkate šiuos pokyčius? – LTOK.lt paklausė LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės.

– Neslėpsiu, nerimo yra. Tai didelės ir svarbios permainos, kurioms svarbu iš anksto skrupulingai pasiruošti. Tai, kad įstatymo pataisos priimamos likus vos kelioms dienoms iki liepos 1-osios, o finansavimo kriterijai dar tik svarstomi, verčia daryti prielaidą apie pokyčių skubotumą.

Sporto bendruomenė gerai atsimena prieš kelerius metus paskubomis įvykdytą pertvarką, kurios pasekmes matėme pernai Tokijuje. Buvo sunaikinta centralizuota sporto medicinos ir mokslo sistema, o dabar kalbama apie to, kas sugriauta, atkūrimą. Uždarytas Kūno kultūros ir sporto departamentas, visa atsakomybė už sportininkų rengimą permesta federacijoms, o dabar atidaroma analogiška institucija – NSA.

Tikiuosi, kad nerimauju be reikalo ir ši mano karti patirtis verčia skeptiškai žiūrėti į skubotus pokyčius. Dėl sporto bendruomenės ir, svarbiausia, dėl sportininkų viliuosi, kad perėjimas prie naujos sistemos vyks sklandžiai.

– Kaip keisis LTOK struktūra ir darbas?

– Gyvensime iš bendrovės UAB „Olifėja“ akcininkams mokamų dividendų, kurie nuo kitų metų, kai loterijų mokesčio tarifas bus pakeltas iki 18 proc., turėtų sumažėti daugiau nei dviem trečdaliais. Preliminariai skaičiuojame, kad LTOK pajamos kitais metais sieks 1,5 mln. eurų.

Tai reiškia, kad finansiškai nebegalėsime padėti nei sportininkams, nei federacijoms. Persitvarkysime iš esmės. Liepą atsisveikinsime su keturiais darbuotojais, mažinsime veiklos išlaidas, taupysime.

Nors prie olimpinio sporto finansavimo nebeprisidėsime, darbo sumažės nežymiai. Olimpinė chartija kiekvieną nacionalinį olimpinį komitetą įpareigoja vežti sportininkus į olimpines žaidynes ir kitus olimpinius renginius. Tai reiškia, kad žaidynėse esame atsakingi už visą organizacinę dalį: bilietus, aprangas, apgyvendinimą, inventorių, mediciną ir visų vietoje kylančių problemų sprendimą. Kasmet turime po du ar tris olimpinius renginius, į kuriuos vežame tiek jaunimą, tiek elitą.

Ir toliau stengsimės rūpintis sportininkais. Nors nebegalėsime padėti finansiškai, kartu su Olimpiniu solidarumu ir tarptautiniais partneriais organizuosime asmeninių kompetencijų ugdymo mokymus. Su sportininkais ir toliau palaikysime glaudžius santykius, LTOK durys jiems – visada atviros.

Dar didesnį dėmesį planuojame skirti moterų lyderystei sporte, sąžiningo ir garbingo sporto vertybėms skatinti, gerojo valdymo principams. Viena pagrindinių LTOK veiklos krypčių – olimpinis švietimas, kurį planuojame stiprinti. Kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos Lietuvoje pradedame fizinio raštingumo programą, kuri, tikiu, padės spręsti fizinio aktyvumo stokos klausimą. Kasmet mūsų projektuose dalyvauja ir sportuoja dešimtys tūkstančių įvairaus amžiaus vaikų, norime, kad jų būtų dar daugiau.

Kartu su Lietuvos olimpiniu fondu toliau stiprinsime Lietuvos olimpinę komandą vienijantį „LTeam“ ženklą, smarkiau dirbsime ties rėmėjų pritraukimu.

Aš, kaip Tarptautinio olimpinio komiteto narė ir Europos olimpinių komitetų asociacijos viceprezidentė, dirbsiu, kad Lietuvos vardas būtų girdimas, o balso būtų klausomasi tarptautinėje arenoje.

– Iki šiol sportininkai galėjo naudotis LTOK rėmėjų ir partnerių paslaugomis. Kaip bus dabar?

– Šiais metais niekas nesikeis, olimpiniai kandidatai galės sportuoti „Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto klubuose. Sieksime, kad LTOK olimpinių stipendininkų sąraše iki liepos 1 d. buvę sportininkai su gydytojo siuntimu toliau galėtų naudotis „Affidea“ ir „Medicina practica“ paslaugomis, išsitirti funkcinius judesius „3D Motion LAB“ laboratorijoje.

Visai neseniai „LTeam“ sportininkams pasiūlėme specialų mobiliojo ryšio planą. Tęsime darbą su rėmėjais, kad geriausiems šalies sportininkams galėtume pasiūlyti dar daugiau naudų.