Bendra Lietuvos ir Latvijos ledo ritulio lyga: ar pavyks lietuvių klubams varžytis su latviais? (10)

 Lietuvos ledo ritulio pasaulis ruošiasi istoriniam momentui: vis labiau Lietuvoje populiarėjanti sporto šaka dėlioja akcentus bendram projektui su Latvija. Kokybiniam šuoliui besiruošiantis Lietuvos klubinis ledo ritulys patirties semsis iš kaimynų – nuspręsta rengti bendrą abiejų šalių Baltijos ledo ritulio lygos turnyrą.

Lietuvos klubinis ledo ritulio pasaulis žengia į naują amžių: sutarta, kad nuo ateinančio sezono Lietuvos ir Latvijos ledo ritulio klubai varžysis vienoje lygoje. Bendros pirmenybės pakeis abiejų šalių nacionalinius čempionatus: naujoje lygoje varžysis stipriausios kaimyninių šalių komandos, o tiek Lietuva, tiek ir Latvija neberengs atskirų savo pirmenybių.

Būsimi Baltijos lygos (BHL) kontūrai gerokai skirsis nuo pastaruosius du metus matyto modelio. Tuomet dvi stipriausios Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos dėl nugalėtojų titulo varžėsi dviem etapais: grupių etape ir finaliniame ketverte, kiekviename iš jų sužaisdamos po dvi rungtynes. Visgi, viso sezono metu jos varžėsi nacionalinėse pirmenybėse, o su kaimynais susitiko tik dviejų savaitgalių metu.

Naujoji lyga startuoja su ilgalaike vizija: asociacija „Hockey Lietuva“ kartu su Latvijos ledo ritulio federacija įsipareigojo bendrą čempionatą rengti bent jau artimiausius tris sezonus. Pirmenybėms pasiekus lūkesčius, ateityje tikimasi projektą pratęsti ir ilgesniam laikotarpiui.

Būsimos lygos kontūrai

Stipriausios Lietuvos ir Latvijos komandos lygiomis teisėmis varžytųsi viso sezono metu: reguliariajame sezone ir atkrintamosiose varžybose. Nerengiant nacionalinių pirmenybių, šalies čempionai paaiškėtų būtent BHL kovose.

Naujoje lygoje dalyvaus 8-12 komandų. BHL laukiama bent jau penkių Latvijos klubų ir trijų komandų iš Lietuvos. Galutinis dalyvių skaičius paaiškės liepos 4 dieną: būtent iki tuomet būsimi Baltijos lygos dalyviai turi pateikti paraiškas dalyvavimui naujoje lygoje.

2022-2023 metų BHL sezono rungtynių skaičius priklausys nuo galutinio komandų skaičiaus. Jei pirmajame Baltijos lygos sezone dalyvaus aštuoni klubai, tuomet komandos reguliariajame sezone varžysis šešių ratų sistema (po 42 rungtynes kiekvienai komandai), o surinkus daugiau nei devynis dalyvius reguliariajame sezone kovos vyktų keturių ratų sistema (priklausomai nuo dalyvių kiekio, kiekviena komanda sužaistų po 32-44 rungtynes).

Tiek ir Lietuvos, tiek ir Latvijos komandos namų rungtynes žais savo arenose. Numatoma, jog komandų kelionės į išvykos rungtynes siektų 3-6 valandas, o nuo kitoje valstybėje įsikūrusių varžovų juos skirtų 200-400 kilometrų.

Numatyti ir šventiniai renginiai žiūrovams: sezono metu bus surengtos „Visų žvaigždžių“ rungtynės bei 3x3 turnyras.

Artimiausi darbai

Kovos su gerokai daugiau patirties turinčiais kaimynais iš Latvijos – ne tik puiki galimybė, tačiau ir rimtas iššūkis klubams iš Lietuvos. Jungiantis prie aukštesnio lygio komandų lietuviams ne tik atsiras galimybė tobulėti, tačiau ir teks gerokai pasistengti siekiant prilygti gilesnę istoriją ir didesnę patirtį turintiems latviams.

Pagrindinis Lietuvos ledo ritulio klubų iššūkis – papildomų finansų pritraukimas. Lyginant su Lietuvos čempionatu dvigubai didėjantis rungtynių kiekis, ilgesnės kelionės ir kur kas intensyvesnis sezonas pareikalaus kur kas didesnių investicijų, nei dalyvavimas vietinėse pirmenybėse. Negana to, norint atlaikyti konkurenciją ant ledo, lietuviams teks gerokai labiau padirbėti ir komplektuojant sudėtis, ruošiantis kovoms su aukštesnio meistriškumo žaidėjais, kurių latvių klubuose netrūksta.

Pateikiant galimybę pasirodyti ne tik vietinei, tačiau ir kaimyninei rinkai, tikimasi į klubus pritraukti ir naujų rėmėjų, tačiau svarbiausią vaidmenį Lietuvos klubų dalyvavime būsimoje lygoje gali atlikti miestų savivaldybės. Atsiradus istorinei galimybei varžytis su ledo ritulio pasaulyje savo vardą jau išsikovojusiais kolegomis iš Latvijos, dalyvauti BHL norintys klubai tikisi sulaukti daugiau pagalbos iš savo miestų savivaldybių, be kurių indėlio lygiaverčiai kovoti su aukštesnio lygio klubais iš Latvijos šiuo metu būtų beveik neįmanoma.

Pirmuosius ir bene svarbiausius savo darbus Lietuvos klubai privalo atlikti iki liepos ketvirtos dienos – būtent tuomet užsidarys paraiškų dalyvavimui būsimoje lygoje priėmimas. Jei Lietuvos klubams nepavyks įvykdyti savo tikslų ir paraiškų dalyvauti BHL nepateiks bent dvi Lietuvos komandos, asociacija „Hockey Lietuva“ būtų priversta trauktis iš bendro projekto.

Iki šiol vienoje lygoje su latviais mūsų šalies garbę yra ginusi vienintelė komanda: nuo 2003 iki 2012 metų Elektrėnų „Energija“ varžėsi Latvijos čempionate. Geriausias jų pasiekimas – ketvirtoji vieta.