V.Khamelyukas: „Lietuviai yra itin paslaugūs ir draugiški žmonės“

Jonavos futbolo klube šiame sezone yra iš ties didelis desantas iš Ukrainos. Dėl vasario pabaigoje prasidėjusių Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje daugeliui šios šalies futbolininkų reikėjo ieškoti naujų komandų ir palikti savo šalį. Vienas jų - Vladyslavas Khamelyukas. Saugas pirmasis iš visų ukrainiečių atvykęs į Jonavą gegužės mėnesį, netruko įsitvirtinti startinėje komandos sudėtyje ir sutiko su mumis pasidalinti savo pirmaisiais įspūdžiais Lietuvoje.

- Kaip atsidūrei Jonavoje? Ar tai buvo pirmasis klubas, kuris išreiškė susidomėjimą tavo paslaugomis? Koks tavo pirmasis įspūdis Lietuvoje?

Jonava buvo pirma ir vienintelė komanda tuo metu norėjusi su manimi pasirašyti kontraktą. Mano pagrindinis motyvas buvo nelaukti vasaros be futbolo. Aš labai norėjau rungtyniauti, neiškristi iš žaidybinio ritmo, todėl nedvejodamas prisijungiau prie Jonavos ekipos. Šiemet komandoje netrūksta mano tautiečių, bet tikrai ne dėl to atvykau į Jonavą, aš buvau pirmasis prisijungęs prie komandos šiame sezone ir, kaip jau minėjau, tiesiog labai norėjau žaisti futbolą.

Pirmieji įspūdžiai tikrai geri, skiriasi lietuvių ir ukrainiečių mentalitetas, bet visi čia yra labai draugiški, paslaugūs ir visada nuoširdžiai padeda. Ir aš kalbu ne tik apie klube dirbančius žmones. Visa tai gyvenimą Lietuvoje padaro daug lengvesniu.

- Iki šiol visą savo karjerą rungtyniavai tik Ukrainoje, išskyrus, kelis mėnesius metų pradžioje. Kokia situacija buvo su Baltarusijos Bresto „Dynamo“ klubu, kuriam priklausei du mėnesius šių metų pavasario pradžioje?

Atvykau į Bresto komandą dar prieš prasidedant sezonui ir viskas klube buvo gerai. Jie tikrai puikiai manimi rūpinosi ir viskas buvo labai aukšto lygio, tiesiog prasidėjus karui aš negalėjau likti rungtyniauti Baltarusijoje, kuri rodė paramą agresorei Rusijai. Norėčiau pabrėžti, jog klubo filosofija ir jame dirbusių žmonių požiūris tikrai skyrėsi nuo šalies vadovų, bet turėjau priimti asmeninį sprendimą ir palikti Baltarusijos klubą dėl susiklosčiusios padėties mano šalyje.

- Lvove atstovaudamas buvusiam klubui turėjai progos rungtyniauti viename iš stadionų, kuriame vyko Europos futbolo čempionatas. Kokį įspūdį palieka aikštelės Lietuvoje? Kokius dar esminius skirtumus išskirtum tarp Lietuvos ir Ukrainos klubų?

Ukrainos lygoje yra visai kiti reikalavimai, todėl būtų neetiška lyginti stadionus. Tiesiog sunku priprasti rungtyniauti ant dirbtinės dangos, nes tai nesuteikia didelio malonumo. Kartais būna toks jausmas, jog žaidi lyg treniruotėje. Rungtyniavimas ant tikros vejos suteikia žymiai daugiau malonumo. Nekantrauju sekmadienį rungtyniauti mūsų pagrindiniame stadione. Jis nors ir nedidelis, bet atrodo labai jaukus ir būtų nuostabu jei į rungtynes ateitų keli šimtai žmonių.

- Pats šiuo metu esi neblogoje sportinėje formoje, praėjusiame ture pelnei įvartį ir patekai į simbolinę lygos turo rinktinę. Ar trijų iš eilės nepralaimėtų rungtynių serija rodo gerėjantį žaidimą? Kokios dvikovos tikiesi sekmadienį Jonavoje?

Manau, kad visų pirma pagerėjo komandos klimatas ir visas mentalitetas. Demonstruojame didesnį kovingumą, atsakome varžovams fizine kova ir tas leidžia paskutiniu metu pasiekti neblogus rezultatus. Manau, kad visiems žaidėjams svarbu, jog nebepatiriame triuškinamų pralaimėjimų ir tai leidžia lengviau fokusuotis treniruotėse ir augti kaip komandai. Aš asmeniškai vis geriau pradedu jaustis aikštelėje, dar geriau žinau ką gali kiekvienas komandos draugas ir tai atneša savus vaisius aikštelėje. Sekmadienį tikiuosi sunkių rungtynių, kurios, manau, tikrai skirsis nuo pirmojo abiejų komandų susitikimo. Nežadame nieko lengvai atiduoti ir bandysime pasiekti teigiamą rezultatą.

Dvikova su Vilniaus „Riteriais“ jau šį sekmadienį 17:30 Jonavos centriniame stadione.