N.Gorobsovas apie kelią tarp Argentinos ir Italijos, sėkmę Rumunijoje, kilmę, „Mustangą“ ir atmestą lenkų pasiūlymą

Su šaknimis Moldovoje, gimęs Argentinoje, emigravęs ir profesionaliai futbolą žaisti pradėjęs Italijoje, geriausius karjeros metus praleidęs Rumunijoje, pabuvęs ir Izraelyje, ir JAV, sėkmingai adaptavęsis ir Lietuvoje. Naujus neeilinės gyvenimo ir futbolininko karjeros istorijos puslapius Nicolás Martínas Gorobsovas dabar rašo Vilniuje. „Žalgirio“ saugas – viena ryškiausių figūrų lietuviško klubinio futbolo pasaulyje.

Tarp būrio legionierių N. Gorobsovas Lietuvoje dėmesį atkreipia ne tik savo neįprasta vardo ir pavardės kombinacija, gausiomis tatuiruotėmis ar spalvą neretai keičiančiais garbanotais plaukais. Jis aikštėje tarsi dirigentas diktuoja žaidimo tempą, meistriškai skirsto kamuolį į visas puses komandos draugams ir sumaniai stabdo varžovų atakas.

Tačiau argentinietis visiškai nepasižymi Pietų Amerikos atstovams būdingu temperamentu, netgi priešingai – futbolininkas spinduliuoja visišką ramybę tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

Europoje N. Gorobsovas jaučiasi savas neatsitiktinai – jo protėviai kilę iš Moldovos, o Senajame žemyne jis praleido kone pusę gyvenimo. Dėl sunkios ekonominės situacijos Argentinoje 14-metis Nicolás su šeima persikėlė gyventi į Italją.

„Tais laikais situacija Argentinoje buvo ne itin gera. Mano motinos giminės gyveno Italijoje. Tėvai nutarė pabandyti laimę Italijoje – priimti italų pilietybę ir persikelti ten. Dėl to emigravome“, – pasakojo žaidėjas.

Šansą pasireikšti futbolą jam suteikė gilias tradicijas Vičencos futbolo klubas.

„Tai nedidelis klubas, bet su istorija, yra laimėjęs taurę 1997 metais. Klubas yra žinomas, nes ten pradėjo tokios legendos kaip Roberto Baggio, Paolo Rossi. Užsivilkęs klubo marškinėlius jautiesi svarbus“, – tikino N. Gorobsovas.

Italijos antrajame divizione „Serie B“ žaidusį saugą vėliau perpirko dar garsesnis „Torino“ klubas, bet jis ten neįsitvirtino ir buvo nuolat skolinamas. „Cesena“ gretose netgi debiutavo „Serie A“ lygoje.

„Tai buvo sezono pabaiga, nuostabus stadionas, Genujos „Marassi“. Sužaidžiau 90 minučių. Žaidžiau gerame lygyje, tai buvo paskutinės sezone, nelabai svarbios rungtynės. Bet man tai buvo kaip Čempionų lygos finalas, nes pirmą kartą žaidžiau „Serie A“, – pasakojo argentinietis.

Vėliau jo karjera pasuko į Rumuniją, kur 2015 metais su negarsia Targu Murešo komanda N. Gorobsovas buvo arti čempionų titulo, bet suklupo paskutiniame ture.

Rumunijoje jis atkreipė dėmėsį ne tik geru žaidimu, bet ir įdomiu savo pirkiniu – klasikiniu 1967 metų „Ford Mustang“ automobiliu.

„Važiuodamas su tuo automobiliu jautiesi kaip Torreto iš filmo „Greiti ir įsiutę“, – šypsojosi futbolininkas ir tuo pačiu pripažino, jog ne viskas buvo taip gražu – Neretai būdavo kad važiuodavau su draugais ar žmona ir tekdavo skambinti tėvui klausti kas atsitiko, kažkas sugesdavo.“

Futbolininkas taip pat sulaukė kvietimo Moldovos rinktinę, trumpai bandę laimę JAV ir Izraelio lygose, tačiau vis sugrįždavo į Rumuniją, o 2020 metais, prasidėjus COVID pandemijai, atsidūrė Lietuvoje – pasirašė sutartį su Marijampolės „Sūduva“.

Sėkmingai užsirekomendavusį žaidėją pakvietė Lietuvos čempionas „Žalgiris“, nors buvo vilionių ir iš kitur, taip pat ir finansiškai labai geras pasiūlymas iš Lenkijos.

„Buvo variantų Graikijoje, Lenkijoje. Krokuvos klubas siūlė labai gerą kontraktą, „Ekstraklasos“ lygio. Bet pasirinkau „Žalgirį“, nes žaisime Čempionų lygoje. Miestas puikus, čia kelis kartus buvau praėjusiais metais. Žinojau miestą, žaidėjus kurie apie klubą atsiliepė labai gerai“, – sakė N. Gorobsovas.

Apie savo karjeros posūkius, muzikos ir šokių pomėgius, turėtą senovinį „Ford Mustang“ automobilį ir kita argentinietis papasakojo laidoje „Žaliai Baltas Legionas“ su Pauliumi Ambrazevičiumi.