Diskusijoje apie Lietuvos krepšinio spragas – dėmesys trenerių atlygiui
Kęstutis Kemzūra (LSU nuotr.) | Organizatorių nuotr.
Lietuvos sporto universitete (LSU) vyko tarptautinė krepšinio mokslo konferencija „Treniravimas ir vadyba“ ir diskusija „Kaip susigrąžinti Lietuvos krepšinio pergales?“.
Diskusijoje dalyvavo žymūs Lietuvos krepšinio žmonės – Rimas Kurtinaitis, Kęstutis Kemzūra, Ramūnas Butautas, Valdemaras Chomičius ir LSU rektorė Diana Rėklaitienė bei svečias iš Italijos Francesco Cuzzolin, dirbantis Milano „Olimpia Armani“ klubo atletinio rengimo vadovu.
Visi dalyviai vieningai sutarė – narplioti pagyvenusią Lietuvos krepšinio sistemą reikėtų pradėti nuo to, kaip padidinti trenerių motyvaciją.
„Yra labai daug sisteminių klausimų. Tai ir atlyginimai, ir motyvacijos skatinimas, ir perspektyvos matymas – šie dalykai aktualūs ne tik krepšinyje, bet ir kitose sporto šakose. Formuodami sporto politiką ir keisdami sistemą mes tikrai stengiamės pakeisti, kad treneris būtų suinteresuotas likti sporto sektoriuje ir kelti kvalifikaciją“, – teigė LSU rektorė D. Rėklaitienė.
Tuo metu olimpinių žaidynių ir Europos pirmenybių čempionas R. Kurtinaitis savo pastebėjimus apie nepakankamus trenerių atlyginimus grindė realiais pavyzdžiais.
„Mano sūnus dirba vaikų treneriu – turi dvi ar tris grupes ir gauna 500 eurų atlygį. Dabar Lietuvoje ir pensijos turbūt didesnės. Juk norisi kažkuo būti gyvenime, o kai iškart pasakoma, kad tu juo netapsi, tai nėra gerai. Tada kokia motyvacija treneriui yra dirbti? Manau, kad šitą perspektyvą ir šansą į gyvenimą reikia duoti“, – akcentavo krepšinio treneris.
Tarptautinėje krepšinio mokslo konferencijoje pranešimus skaitė Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas, sporto mokslininkas Miguel Ruano iš Ispanijos, o praktines pratybas vedė F. Cuzzolin ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas K. Kemzūra.
LSU krepšinio mokslo ir studijų centro vadovas R. Butautas pabrėžė, kad šiuolaikiniai treneriai privalo pasitikėti sporto mokslu, nes tik taip įmanoma būti aukščiausio lygio specialistais.
„Treneris nuolatos yra kamuojamas abejonių, ar jis teisingai elgiasi. Sporto mokslo tyrimai ir jų išvados leidžia atsakyti į daug klausimų. Pavyzdžiui, kaip nustatyti žaidėjo parengtumą ar nuovargį sezono metu. Seniau mes tai darydavome iš akies, dabar tam pasitarnauja sporto mokslas. Jei kalbame apie didįjį krepšinį, neįsivaizduoju, kaip treneris, nesinaudodamas šiais dalykais, gali ruošti komandą“, – kalbėjo R. Butautas.
