D.Romanovskis: „Dar prieš pasirašydamas su „Banga“, žinojau, kad žiemą pereisiu į „Šiaulius“ (1)

Kai praėjusį sezoną Danielis Romanovskis prisijungė prie Gargždų „Bangos“, tarsi, buvo laukiama, kad jis taps naujuoju komandos gelbėtoju. „Banga“ sugebėjo išsaugoti vietą A lygoje, tačiau iš paties Danielio norėjosi daugiau.

Vos pasibaigus sezonui, jis pasirašė sutartį su „Šiauliais“ ir, kaip rodo sezono pradžia, akivaizdu, kad neapsiriko. „Šiaulių“ nepramušė nei vicečempionė „Sūduva“, nei čempionas „Žalgiris“, o D.Ramanovskis buvo vienas geriausių abejų rungtynių „Šiaulių“ ekipos žaidėjų.

„Pirmas taškas mums labai svarbus, visi patenkinti. Visada pergalė yra geriau, bet jeigu būtų 0:0 ir su „Žalgiriu“ nebūtume nusivylę“, - prieš antrojo turo dvikovą tinklalaidėje „FutbolasLT“ sakė D.Romanovskis.

Tikroji priežastis, dėl kurios šiuo metu pasirinkome šį žaidėją pokalbiui – įvykiai Ukrainoje. Dar pernai saugas atstovavo Donecko „Olimpik“ ekipai, kuri pastaruosius keletą metų bazuojasi Kijeve.

„Kai prasidėjo visa šita situacija, man buvo labai gaila žiūrėti į Kijevą ir į visą Ukrainą. Dar taip neseniai pats gyvenau Kijeve, važinėjau, vaikščiojau šitame mieste ir kai tokie dalykai vyksta, labai gaila. Bendrauju su visais draugais iš Ukrainos, jų tikrai turiu daug, klausiu kokia situacija, ar visi sveiki? Nesmagu, nes žaidėjai dabar nežinioje, negali išvykti iš Ukrainos, kai kurie kovoja už Ukrainą, kai kurie slepiasi bunkeriuose. Situacija tikrai negera.

Vinicos vaikų komandos treneris man prieš kelias dienas sakė, kad miegoti eina su automatu rankose. Ar tau panašių istorijų neteko girdėti?

Tokių neteko, bet internete daug informacijos. Vienas treneris grįžo iš Moldovos į Ukrainą ir stovi su uniforma ir automatais, kiti žaidėjai, prieš kuriuos teko žaisti aukščiausioje lygoje, gina savo šalį su ginklais. Tai žmonės verti didžiausios pagarbos, kurie nebijo kovoti už savo tėvynę. Mes tikrai negalime to net įsivaizduoti, todėl tikėkimes, kad tokios situacijos pas mus nebus. O dabar turime palaikyti visus ukrainiečius ir padėti jiems, kuo galime.

Kai grįžai iš Ukrainos į „Bangą“, pripažinkime, jog daugelis laukė truputėlį geresnio sugrįžimo negu jis buvo..

Kai mano tas klubas išnyko, pasikeitė visa valdžia, visi žaidėjai išėjo, tikėjausi surasti kažkokį geresnį variant. Ieškojau du mėnesius, gyvenau nežinioje, laukiau pasiūlymų. Tie pasiūlymai buvo, bet jie manęs netenkino. Nenorėjau važiuoti į Suomijos ar Rumunijos antrąsias lygas, norėjosi rimtesnio čempionato.

Todėl tiek ilgai laukiau. Iš Lietuvos klubų susidomėjimo irgi nesulaukiau. Gal nežinojo, kad esu laisvas, ar gal buvo kažkokios kitos priežastys, nežinau. Pirmi parodė dėmesį „Šiauliai“, bet paskui išlindo Gargždų „Banga“. Jie norėjo, kad padėčiau jiems išlikti lygoje, todėl priėmiau sprendimą pabandyti.

Kovojome dėl iškritimo, bet manęs tas negąsdino. Be to, norėjau įrodyti, kad neveltui jie mane pakvietė į savo klubą. Norėjau padėti jiems išlikti lygoje ir mums tai pavyko.

Kada sužinojai, kad neliksi Gargžduose ir kelsiesi į Šiaulius?

Iš tikrųjų, jau prieš pasirašydamas su „Banga“ žinojau, kad jeigu viskas bus gerai, žiemą pereisiu į „Šiaulius“. Treneris manęs labai laukė, klubas rodė didelį dėmesį man nuo pat vasaros, todėl apsispręsti nebuvo sunku.

Nesuklydai pasirinkęs?

Ne.

Kokie jūsų tikslai su „Šiaulių“ komanda? Kur matote „Šiaulius“ sezono pabaigoje?

Sunku pasakyti. „Sudūva“ geras varžovas, pavyko sulošti su jais gan gerą futbolą kontratakomis, bet kol kas dar anksti sakyti, kur mes būsime sezono pabaigoje. Mūsų tikslai, kaip jau minėjo vadovai, yra užsikabinti šiais metais lygoje, neiškristi ir kovoti su visias iki galo.

Kokie tavo asmeniniai tikslai? Ko reikia, kad taptum stabiliu Lietuvos rinktinės žaidėju?

Be abejo, kiekvieno žaidėjo svajonė yra žaisti rinktinėje ir išvažiuoti kažkur į užsienį. Aš taip pat to noriu ir atėjau į „Šiaulius”, žinodamas, kad treneris Mindaugas Čepas manimi tiki ir pasitiki. Tikiu, kad galėsiu atsiskleisti Šiauliuose visu savo pajėgumu, o tuo pačiu susirasti stipresnę komandą kitame čempionate ir sugrįžti į rinktinę.

Kadangi Šiauliuose daug jaunimo, galbūt jau jautiesi labiau veteranu?

Taip, laikas taip greitai bėga. Atrodo, jog pačiam ką tik buvo 19 metų, o dabar jau greit 26. Jau tikrai nebe toks jaunas ir nebe perspektyvus žaidėjas – jau dabar turiu rodyti, ką sugebu. O kalbant apie „Šiaulių“ komandą, tikrai labiau esu prie veteranų nei prie jaunimo.

---

Visą pokalbį su D.Romanovskiu klausykitės tinklalaidėje „FutbolasLT“.