A.Merkušina stojo ginti Ukrainos: „Laikas keisti biatlono šautuvą į automatą“

 Garsi Ukrainos biatlonininkė – 27-erių Anastasija Merkušina – paskelbė nusprendusi prisijungti prie šalies teritorinės gynybos.

„Tarptautinėse sporto varžybose mano garbei ne kartą į viršų buvo keliama Ukrainos vėliava. Dabar atėjo laikas ją ginti ir iškeisti biatlono šautuvą į automatą. Dabar visas pasaulis dažosi geltona ir mėlyna spalvomis. Mūsų vėliava tapo nepriklausomybės ir taikos simboliu. Ukraina dabar yra tarsi riba, skirianti taiką nuo karo. Šlovė Ukrainai!“, - sakė A.Merkušina.

Apie planus ginti šalį prabilo ir Tokijo olimpiadoje du medalius laimėjęs plaukikas Mychailo Romančiukas: „Savijautos dabar apibūdinti negalėčiau, išgyvename sunkius laikius. Siūliau mamai, seseriai ir kitiems artimiesiems išvykti iš šalies, bet niekas nenorėjo to daryti. Visi nusprendė likti Ukrainoje, nes čia mūsų namai ir juos reikia ginti. Mano tėvas ir treneris jau užsirašė į teritorinę gynybą. Jaučiu, kad ir pats turiu prisidėti prie šalies gynybos“.

Tuo tarpu Ukrainos dziudo kovotojas Artemas Lesiukas kol kas nusprendė likti užsienyje, kur bandys pasiruošti Europos čempionato kovoms.

„Mes vasario 22 d. išskridome į treniruočių stovyklą Ispanijoje, o vasario 24 d. naktį sužinojome, kad prasidėjo karas... Visa rinktinė buvo šokiruota. Atrodo, prieš keletą dienų dar buvome Ukrainoje, visi mėgavomės gyvenimu, juokavome, o dabar... Sunku patikėti, kad civilizuotame pasaulyje 21-ajame amžiuje gali vykti karas... Pirmą karo savaitę nebuvo net minčių apie treniruotes. Svarstėme grįžti į Ukrainą, bet artimieji pasakė, kad mums bus geriau likti užsienyje ir čia skleisti žinią apie tai, kas dedasi gimtinėje. Iš Ispanijos mus pas save pasikvietė čekai, kurie mums labai padėjo finansiškai, davė net kimono. Apskritai, iš daugybės šalių sulaukėme pagalbos pasiūlymų. Esame už tai labai dėkingi.

Dabar laukia turnyras Turkijoje, o tada bandysime kažkaip pasiruošti Europos čempionatui... Ačiū Dievui, šeimai pavyko evakuotis iš Ukrainos. Jie visi gyvi ir sveiki. Viliamės, kad karas baigsis kuo greičiau, kad galėtume grįžti namo. Aišku, kitose Europos valstybėse treniruočių sąlygos puikios, bet namų niekas nepakeis. Svajoju apie tai, kad įsivyrautų taika ir mes vėl galėtume gyventi taip, kaip prieš karą“, - pasakojo A.Lesiukas.