Buvęs žalgirietis iš Ukrainos: „Karas neišgalvotas ir jis labai baisus“

„Broliai lietuviai, ačiū Jums už paramą. Tik mes kartu galime viską sustabdyti!“, – teigė buvęs žalgirietis Romanas Romančukas, kuris savo gimtajame mieste vakarų Ukrainoje įsirašė į gynybos pajėgas ir taip pat padeda globoti bėgančius nuo karo.

Jis – vienintelis užsienietis, kuris atstovavo „Žalgiriui“ ir Lietuvos futbolo antrajame divizione, ir aukščiausioje lygoje. Tada padėjęs komandai pakilti iš pelenų ir atgimti, dabar jis dėkoja mūsų šaliai ir prašo toliau palaikyti Ukrainą.

R. Romančukas „Žalgirio“ ekipoje be atlygio rungtyniavo 2009 metų pirmoje pusėje, kai aistruolių išlaikomai komandai teko žaisti Pirmoje lygoje. Vėliau, po laikotarpio tėvynėje, jis vėl atvyko į Vilnių ir „Žalgiryje“ žaidė 2010 metų sezone, komandai sugrįžus į A lygą. Futbolo aistruoliams ir tuo metu su ekipa dirbusiems žmonėms jis įsiminė savo kovingumu, kai eidavo į aikštę nepaisydamas skausmo.

„Laikas „Žalgiryje“ buvo nuostabus, su komanda iki pat sezono pabaigos kovojome dėl aukščiausių apdovanojimų, pasiekėme bronzą. Su vyrukais bendrauju iki šiol, nors praėjo 12 metų. Jūsų aistruoliai, geriausi Lietuvoje ir kelia malonius prisiminimus iki šiol“, – prisiminė ukrainietis.

Baigęs profesionalaus žaidėjo karjerą R. Romančukas liko prie futbolo. Jis dabar yra gimtojo miesto Kovelio (kuris įsikūręs Ukrainos vakaruose, netoli Baltarusijos ir Lenkijos sienų) futbolo klubo prezidentas.

Kaip pasakojo ukrainietis, vietos futbolo klubo akademiją lanko 500 šimtai vaikų, dar 300 užsiimdavo įvairiais sportais čia įkurtame moderniame sporto klube. „Tačiau visa tai buvo iki karo. Dabar mūsų sporto salėse gyvena pabėgėliai iš Kijevo“, – pasakojo vyras.

Nors nuo sienos su Baltarusija, kur dislokuotos didelės priešiškos karinės pajėgos, Kovelio miestą skiria tik apie 50 kilometrų, R. Romančukas nutarė pasilikti.

„Niekur neišvykau. Įsirašiau į teritorinę gynybą. Kartu su žmona ir trimis vaikais likome savo gimtajame mieste. Nors Baltarusijos siena netoli, nebijome, nes esame ant savo žemės. Kovosime ir neatiduosime savo žemės. Iki paskutinio! Esame stipresni nei bet kada. Tiesa yra mūsų pusėje, Dievas yra mūsų pusėje”, – emocingai kalbėjo ukrainietis.

Jis teigė, jog jis asmeniškai ir ukrainiečiai jaučia Lietuvos palaikymą.

„Ačiū Jums už paramą, broliai lietuviai. Esu labai dėkingas tiek asmeniškai, tiek nuo savo šeimos, tiek nuo visos Ukrainos. Vyksta baisus karas. Charkivo, Chersono, Mariupolio Odesos, Zaporožės, Sumų miestuose, o ypač sostinėje Kijeve, kelias dienas vyksta kovos visą parą. Giname savo šalį Ukrainą, savo garbę. Žmonės susivieniję labiau nei bet kada“, – patikino R. Romančukas.

Jis visos „Žalgirio“ bendruomenės prašė toliau palaikyti, skleisti tiesą apie tai kas vyksta. „Karas neišgalvotas ir jis labai baisus. Miršta žmonės, ir suaugę ir vaikai. Tik mes kartu galime viską sustabdyti! Meldžiame Dievo, kad karas baigtųsi kuo greičiau. Rašau visa tai su ašaromis akyse. Žmonės to niekada nepamirš. Šlovė Ukrainai, šlovė herojams! Putinas gali eiti velniop!“

Paremti ukrainiečius galima aukojant „Mėlyna Geltona“ organizacijai, taip pat Aukok.lt, kur paramą renka „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ ir „SOS vaikų kaimai“. Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras stipruskartu.lt ieško savanorių, galinčių suteikti būstą arbą transportą.