Krepšininkas D.Domarkas pasidalino savo istorija, kaip pavyko palikti Ukrainą (1)

 Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė Lietuvos sportininkus šioje šalyje kuo skubiau ieškoti kelio namo, o vienas tokių buvo Ternopilio „Ternopil-TNEU“ gynėjas Dominykas Domarkas, kuris su komandos draugais amerikiečiais vargais negalais paliko Ukrainą.

D.Domarkas savo „instagrame“ dalinosi istorija, kaip jam pavyko tai padaryti.

„Paliekame miestą pilnu autobusu. Važiuojame į Rumuniją arba Lenkiją, važiuojame ir žiūrėsime pagal automobilių srautus“, – savo „instagram stories“ pasakojo D.Domarkas. „Planavome važiuoti į Lenkiją, bet pernelyg daug žmonių ten keliauja, todėl dabar sukamės ir važiuojame į Rumuniją, iš kurios bandysime ieškoti skrydžių“.

Vėliau D.Domarkas atnaujino informaciją ir nors iš pradžių galvojo, kad sieną kirs automobiliu, tačiau itin didelės eilės privertė krepšininkus sieną kirsti peškomis.

„Sėkmingai pasiekėme sieną. Driekiasi 5 kilometrų, dviejų juostų eilė. Bus matyti, per kiek laiko kirsime sieną, pranešiu. Manau, kad užtruksime. Svarbiausia, kad esame saugūs“, – tęsė D.Domarkas. „Per dvi valandas pajudėjome apie 30 metrų. Eilė per didelė, reikėtų laukti apie porą dienų. Nusprendėme eiti peškomis, privežė prie sienos, kirsime ją taip. Tikiuosi, kad greitai paliksime šią šalį. Jau dvi valandas esame prie vartų bei bandome patekti į Rumuniją. Paskelbė, kad joks ukrainietis vyras negali kirsti sienos, leidžiami tik moterys ir vaikai. Jie įleidžiami labai lėtai, todėl teks pastovėti dar bent porą valandų. Vėliau tikriausiai lauks taksi iš Amerikos ambasados. Labai liūdna matyti išsiskiriančias šeimas, nes vyrai čia sužino, kad negalės išvykti kartu su vaikais ir žmonomis. Tik filmuose esu matęs tiek ašarų“.

Vėliau D.Domarkas atskleidė, kad kažkokiu būdu pagaliau pavyko kirsti sieną.

„Prastovėjome kelias valandas, sušalome, tai nusprendėme ateiti į degalinę, atsigėrėme arbatos, suvalgėme sumuštinį ir galvojame ką daryti. Laukiame, kol sušilsime ir tikriausiai eisime atgal laukti prie sienos. Tikimės, kad galbūt naktį sumažės eilės ir pavyks patekti į Rumuniją“, – pasakojo D.Domarkas. „Pagaliau kirtome sieną, dabar vyksta pasų kontrolė. Praėjome blogiausią vietą… Bet buvo gerai sužeista, paliksiu asmeniškai, kaip tai buvo padaryta, bet gerai pavyko“.

Galiausiai D.Domarkas papasakojo, kad Rumunijoje jie buvo sutikti itin žmogiškai, tačiau nesulaukę autobuso, galiausiai nusprendė nusipirkti traukinio bilietą ir taip keliauti į Rumunijos sostinę Bukareštą, iš kurio ieškos skrydžių.

„Sieną praėjome, pasitiko labai jaukiai, padėta karštos arbatos, vandens, duonos. Autobusai veža į artimiausią miestą, iš jo – kur tik nori. Tikrai padeda, organizuoja, smagu jausti žmogiškumą ir supratimą. Pagaliau jautiesi vėl kaip žmogus.

Atvažiavom į Rumunijos miestą, laukiame autobuso į sostinę Bukareštą, kuris turėtų mus paimti 7 valandą. Iš Bukarešto bandysime skristi ten, kur bus galima geriausiai.

Neišlaukę, nuvykome į traukinių stotį, nusipirkome bilietą į Bukareštą, kuriuo keliausime apie 6 valandas ir ieškosime skrydžių“, – pasakojo D.Domarkas.