K.Uzėlos paini istorija – pamoka ateities kartoms (16)

Nors Karolio Uzėlos sutartis su Vilniaus „Žalgiriu“ baigėsi dar praėjusių metų lapkričio 30 dieną, tačiau pakeisti karjeros stotelę futbolininkui nėra taip lengva, kaip jam pačiam to norėtųsi. Tiesa, jei ne „Žalgirio“ klubo klaida, situacija būtų dar painesnė ir sudėtingesnė.

Pradėkime nuo to, kad už žaidėjus iki 23 metų (imtinai) FIFA buvusiems klubams reglamentuoja vadinamąjį treniruočių mokestį, kuris priklauso nuo šalies, iš kurios klubo ir į kurios klubą išvyksta žaidėjas. Taip pat svarbu, ar ta šalis Europos Sąjungoje ir ar tai nėra tos pačios šalies klubas. Karolio atveju, jei jis liktų Lietuvoje, jo perėjimą reglamentuotų ne FIFA, o LFF.

Svarbu pažymėti, kad šis reglamentas pritaikytas tik profesionalias sutartis turintiems žaidėjams, būtent todėl be kontrakto esantis K.Uzėla yra brangesnis už daugelį savo bendramžių, kurie A lygoje sutinka su klubų pasiūlymais žaisti su mėgėjiškomis sutartimis.

Pasibaigus K.Uzėlos kontraktui, į jo agento Valerijaus Mižigurskio telefoną pradėjo plaukti pasiūlymai iš Rusijos, Ukrainos, Rumunijos, Belgijos, Škotijos. Tuomet – iš Latvijos čempiono Rygos RFS klubo, o šią savaitę – iš slovėnų NK „Maribor“ ir lenkų Balstogės „Jagiellonia“. K.Uzėla susitarė su RFS, tačiau sutartis įsigalios tik kitą antradienį (sausio 25 dieną), jei iki to laiko saugas nenuspręs persikelti kažkur kitur (pagal susitarimą – į vieną iš TOP 10 lygų arba Ukrainą).

Kodėl RFS?

Labai realu, kad RFS būtų pats blogiausias variantas, jei ne viena aplinkybė. Pagal FIFA reglamentą, pereinant iš vieno Europos Sąjungos šalies klubo į kitą, tas pirmasis klubas, kuriame žaidžia jaunas žaidėjas, likus dviem mėnesiams privalo jam pateikti naują, ne blogesnę sutartį nei žaidėjas turėjo iki tol.

Sportas.lt žiniomis, „Žalgiris“ pasiūlymą Karoliui pateikė geresnį (už buvusį) pasiūlymą, tačiau tai padarė lapkričio 28 dieną, likus dviem dienoms iki jo kontrakto pabaigos. Kitaip tariant, klubas pavėlavo, o FIFA tai traktuoja, kad žaidėjas klubui nereikalingas, todėl treniruočių mokestis jam nepriklauso. Pasikartosiu, tai galioja tik Europos Sąjungos šalyse.

Koks tas mokestis?

Tai priklauso nuo dviejų dalykų: šalies klubinio futbolo reitingo (yra trys lygiai) ir kontrakto trukmės. Pirmo lygio mokestis – 90 tūkstančių, antrojo lygio – 60 tūkstančių, trečiojo lygio – 30 tūkstančių eurų suma. Pereinant iš vieno lygio, sudedamos dviejų lygių sumos ir dalinama iš dviejų. Dar pažymėkime, kad tai yra suma už vienus metus. K.Uzėlos atveju, tą sumą reiktų dauginti iš penkių, nes futbolininkas su „Žalgiriu“ save buvo susiejęs penkeriems metams. Kas toliau?

Vienas Ukrainos klubas šią savaitę „Žalgiriui“ pateikė pasiūlymą – atsisakyti treniruočių mokesčio, tačiau turėti 25 procentus teisių į futbolininką būsimo pardavimo metu. „Žalgiris“ tą pasiūlymą atmetė, nepaisant to, kad K.Uzėlai persikėlus į Rygą, Lietuvos čempionai negaus nieko.

Veikiausiai, taip ir įvyks. Pasirašęs metų (arba net pusmečio) sutartį ir Rygoje praleidus šį laiką, K.Uzėla treniravimo mokestį sumažins penkis (arba dešimt) kartų. O tada bus galima priimti ir ne Europos Sąjungos šalies pasiūlymą su sąlyginai nedideliu perėjimo mokesčiu.

Alternatyvos? K.Uzėla vis dar gali išvykti į Rumuniją arba.. Ukrainą, jei „Žalgiris“ iki antradienio pakeistų savo poziciją ir sutiktų atsisakyti treniravimo mokesčio.

Šeštadienis

Vilniaus „Žalgiris“ ir Rygos RFS „Sportimos“ manieže žaidė kontrolines rungtynes. K.Uzėla į jas atvyko kaip žiūrovas. Priminsime, kad tarp jo buvusios ir, galbūt, būsimos komandos dvikova baigėsi lygiosiomis 2:2.

Kas dabartinėje situacijoje laimi? Niekas. Klubas, kuris į žaidėją investavo penkerius metus lieka be nieko, o žaidėjas, iš esmės, lieka žaisti panašaus lygio klube ir panašaus lygio čempionate.

Bet kokiu atveju, Karolio istorija bus puiki pamoka ateičiai tiek jauniems žaidėjams, tiek klubams, kurie augina jaunimą, tačiau vėliau lieka be nieko.