Aukštai kilęs ir žemai nusileidęs „Žalgiris“: iššovęs jaunimas ir sudegęs treneris (10)

 Krūva individualių Kauno „Žalgirio“ žaidėjų rekordų ir, rezultato ir intrigos prasme, geriausios sezono Eurolygos išvykos rungtynės. Septyniolikos taškų pranašumas jau antroje mačo dalyje ir kone 35 minutes kontroliuotas mačas su sutrikusiu Turkijos grandu. Tai turėjo būti pirma „Žalgirio“ pergalė išvykoje, tačiau Jure Zdovco auklėtiniai grįžo su penkiolikta sezono nesėkme.

Be Janio Strelnieko, Pauliaus Jankūno, Artūro Milaknio, Tai'aus Websterio ir Joffrey Lauvergne'o, su trimis jaunuoliais ir dar dviem, kurie dar tik semiasi patirtį Eurolygoje.

„Fenerbahče“ nuostoliai, skaičiuojantys Janą Vesely, Nando De Colo, Marialą Shayoką, Danilo Barthelį, trenerį Aleksandrą Džordževičių ir viena kojos priverstą rungtyniauti Pierre Henry taip pat didžiuliai. Pastarasis visą savaitę net nesitreniravo su komanda, ir prieš rungtynes mačo dieną tik prisistatė į rytinį pamėtymą. Vis tik turkų grando sudėtis yra pakankamai gili, kad ir likę krepšininkai prieš tokį „Žalgirį“ drąsiai buvo vadinti favoritais.

Tačiau „Žalgiris“ į rungtynes idealiai įėjo nusimetęs bet kokią atsakomybės naštą. Milžiniškos netektys tokiose situacijose visada yra didžiulis smūgis, tačiau tuo pačiu ir likusiems žaidėjams taip nusimeta psichologinis aspektas, kai nualinta komanda prarasti nebeturi ko.

Taip galima paaiškinti ir puikų Karolio Lukošiūno pasirodymą. Iki mačo Stambule jis šį sezoną sudėjus visas rungtynes buvo žaidęs 21 minutę. Palyginimui, vien ketvirtadienio vakaro akistatoje snaiperis aikštelėje išlaikytas net 36 minutes. Taip pat per visas savo žaistas septynerias rungtynes iki tol K. Lukošiūnas buvo pelnęs 4 taškus, dabar surinko 15.

Per tas septynerias rungtynes gynėjas buvo išsimetęs šešis tritaškius, kai vien per šį susitikimą jų atliko net 13. Būtent šis skaičius apskritai yra šio sezono rekordas. Anksčiau didžiausias sezono išmestų tritaškių skaičius buvo 12, o tiek tritaškių per vienas rungtynes išmetė tokie žaidėjai kaip Scottie Wilbekinas, Darylas Maconas ir Nicolas Laprovittola.

Tokioje garsių vardų kompanijoje snaiperis atsidūrė ne veltui. Priežastys tos pačios – visi deriniai, kurie buvo skirti Artūrui Milakniui, dabar buvo organizuojami su 10 metų už jį jaunesniu gynėju, spaudimo jam nebuvo jokio, o kad K. Lukošiūnas turi taiklią ranką, niekas neabejojo ir prieš tai.

Dėmesį atkreipti galima ir į vilniečio gynybą, nors šiais sugebėjimais jis ir negarsėja. Atmetus epizodą paskutinę antrojo kėlinio sekundę, kai jis buvo itin lengvai apeitas Dyshawno Pierre'o, K. Lukošiūnas neblogai užsiimdavo pozicijas, ir perėmė 3 kamuolius, kas „Žalgiriui“ kūrė progas greitoms atakoms.

„Prieš rungtynes pasakiau jam, kad jei permesi dešimties taškų ribą, perku pietus. Pasakiau jam, kad mesk. Esi metikas, turi mesti. Mes kuriame jam derinius ir jis turi mesti. Džiaugiamės, kad jis dirba ne tik puolime, bet ir gynyboje gerus sprendimus priima“, – po mačo „Žalgiris TV“ kanalui kalbėjo Marekas Blaževičius.

Gerų žodžių, be abejonės, vertas ir jis, mačą baigęs su 10 taškų sąskaitoje. Kraitis galėjo būti ir didesnis, jei ne pramesti du labai patogūs metimai. Vis tik aukštaūgis su pirmuoju karjeros dvigubu dubliu, skirtingai nei po pertraukos pranykęs Joshas Nebo, buvo tas priekinės linijos žaidėjas, kuris prastoje situacijoje nesutriko.

Kaip nesutriko ir Edgaras Ulanovas, dabar pelnęs 16 taškų. Jis šį sezoną puolime turėjo tris dviženklius pasirodymus, ir du iš jų surengti prieš jo buvusią „Fenerbahče“ komandą. Tiesa, kaunietis turėjo bėdų gynyboje.

Trečiajame kėlinyje Lietuvos rinktinės puolėjas kaip siena užstatė visus kelius D. Piere'ui, kuris praėjusį sezoną jį Stambulo komandos sudėtyje ir nukonkuravo. Tačiau tuo pačiu turėjo didelių bėdų su ketvirtajame kėlinyje prabudusiu Marko Guduričiumi, skaičiuojant ir paskutinį jo tritaškį, persvėrusį rezultatą, E. Ulanovui besiginant kiek nuleidus rankas.

„Žalgirio“ pranašumas po dviejų kėlinių netgi privalėjo būti dar didesnis. „Žalgirio“ gynėjai besivaikydami pripažintą metiką Melihą Mahmutoglu lindo pro užtvarų apačias, kas yra beprotiškai rizikinga. Tačiau turkas, kaip ir kiti „Fenerbahče“ snaiperiai itin patogiais metimais daužė lanką, ir per du kėlinius pataikė vos vieną tritaškį. Ar „Žalgiris“ tuo pasinaudojo? Iš dalies, nes persvarą turėjo, tačiau daugiau negavo dėl tragiškų Nielso Giffey'aus ir Tylerio Cavanaugh situacijų realizacijų. N. Giffey'us su -4 naudingumo balais apskritai buvo prasčiausias šio mačo žaidėjas ir didžiausias nusivylimas.

Neblogą Manto Kalniečio pasirodymą sirgalių akyse, akivaizdu, visiškai užgesino du epizodai mačo pabaigoje – tas skubotas tritaškis likus pusei minutės, ir pražanga puolime. Tačiau net ir po visiškai neparuošto metimo „Žalgiris“ tebeturėjo realų šansą. Visgi jų nebebuvo su tokiais komandos galvos sprendimais. Šio mačo pabaiga veikiausiai yra iliustracinis pavyzdys, kad J. Zdovcas Eurolygoje akivaizdžiai yra pataikęs ne į savo lygį.

Akivaizdžiai vėluojančios minutės petraukėlės, kai į situacijas nepalyginamai geriau reagavo net „Fenerbahče“ asistentas Goranas Bjedovas, abejotinos kokybės minutės pertraukėlė, po kurios komanda žaisdama be ypatingos taktikos atrodė visiškai atsimušusi į sieną. Viską vainikavo absoliutus absurdas savo aikštės pusėje.

„Fenerbahče“ pradėjo savo ataką likus pusei minutės, kas reiškia, kad apsigynus bent 7 sekundes „Žalgiris“ dar turėtų savo atsakymui su dviejų taškų deficitu. Per areną nuaidi J. Zdovco riksmas tyčia prasižengti – M. Blaževičius tai ir padaro prieš Deviną Bookerį. Pastarasis sumeta baudas ir ramiai uždaro mačo nugalėtojo klausimą, nes vienu metimu „Fenerbahče“ tapo nepavejama. Tai padaryta be jokio menkiausio pabandymo apsiginti. Tai buvo paties trenerio pasiųstas sprendimas, kuris palaidojo „Žalgirį“. Po M. Kalniečio pražangos puolime K. Lukošiūno įkritęs tritaškis jau nieko veikiausiai nebūtų pakeitęs, net jei veterano pražangos ir nebūtų.

„Turiu pasakyti, kad tai buvo vienos svarbiausių rungtynių mano gyvenime, ir kartu ši pergalė yra viena geriausių. Esu beprotiškai laimingas, kadangi turime krūvą problemų, ir taip atsigavome. Koronavirusas, traumos, 17 taškų deficitas… Bet mes vis tiek sugrįžome. Esu super dėkingas savo komandai. Nepamirškime, kad P. Henry visą savaitę net nesitreniravo, jis tiesiog rungtynių rytą atėjo pamėtyti. Tai beprotiškai gerų vaikinų komanda. Dabar turiu būti jos lyderis. Šiandien tai pavyko“, – jau po mačo nįeprastai džiūgavo M. Guduričius.

Vyšnia ant torto tampa J. Zdovco pyktis už „Fenerbahče“ veiksmus atliekant paskutinį metimą, kai jo auklėtiniai jau nesigynė. Ar tikrai po tokios mačo pabaigos tai yra svarbiausias aspektas?

Daugumą žaidėjų už pasirodymą Turkijoje galima pagirti, ir natūralu, kad buvus taip arti pergalės, kai kurie jų žaidimą didžiąją dalį pavadino neblogu, kas iš esmės ir yra tiesa.

„Nebuvo daug žaidėjų, bet žaidimas buvo „fainas“, pats mėgavausi, tai suvienijo, nes vienas kitam stengėmės padėti“, – tikino M. Blaževičius.

Ką pasakė treneris? Tiesiog konstatavo, kad su tokia sudėtimi laimėti Turkijoje yra labai sunku.

„Su šita sudėtimi mes negalime laimėti lengvai. Turėjome momentų, bet tam, jog laimėtume, turime žaisti protingiau tiek gynyboje, tiek puolime“, – sakė J. Zdovcas.

Nuleidęs rankas treneris Eurolygoje dabar kelia tikslą komandai nelikti paskutinėje vietoje. Perspektyvos niūrios, bet dabar kauniečiai keliauja į Vilnių. Ten lengviau tikriausiai nebus.