„Rimčiausią“ dieną turėjęs V.Žala prakalbo apie lemtingą sprendimą poilsio dieną: „X-raid“ sakė, kad viskas yra gerai“ fotogalerija
Vaidotas Žala | Vytauto Dranginio nuotr.
Ketvirtadienį Saudo Arabijoje tęsėsi Dakaro ralis, kuriame įvyko priešpaskutinis, vienuoliktasis greičio ruožas iš dvylikos.
Šį kartą lenktynininkai viso turės įveikti 501 km, iš kurių 346 km buvo greičio ruožas.
Vaidotas Žala po 214 km dėl nusukto pusašio buvo sustojęs beveik pusvalandį ir iš 19 vietos nukrito į 40-ą. Galiausiai jis trasoje užtruko 4 val. 21 min. 55 sek. bei finišavo 37-as (+00:52:23).
V.Žala bendroje įskaitoje vis dar žengia 11-as (+03:36:23), tačiau dabar nuo jo ispanas Carlosas Sainzas atsilieka tik 1 min. 35 sek. Nuo dešimtoje vietoje esančio argentiniečio Sebastiano Halperno V.Žalą skiria 56 min. 23 sek.
Kaip po finišo kalbėjo V.Žala, jo komandos mechanikas norėjo perrinkti arba keisti pusašius, tačiau „X-raid“ tikino, kad viskas yra gerai.
„(Atsiduso, – aut. past.)... Iš tų dienų, kurias turėjome, tai buvo rimčiausia. Gaila, gaila... Buvo taip, kad Romas per poilsio dieną sako: perrenkam ar keičiam pusašius? „X-raid‘as“ sakė: ne, jeigu nėra laisvumo, tai viskas gerai.. Šiaip tai labai sudėtinga diena technikai. Mažos kopytės, labai daug smūgių. Aišku, pakabai – ne į naudą, o pusašis pasidavė lygioje vietoje. Tiesiog perisvertėme per kopą, o tada gazuoti.. Kol viską išsitrauki, gerą pusvalanduką sugaišti. Padarėme, ką galėjome. Šiaip ėjosi pusę velnio, tik greičio ruožo viduryje, priekinys kairys amortizatorius pradėjo baladotis. Iš pradžių galvojome, kad spiruoklė lūžo. Pradėjau saugoti, nes galvoju rupūs miltai, jeigu likus dviem dienoms amortizatoriai išvers žarnas bei liksime toje dykumoje.. Prisaugojome, atvažiavome į neutralizaciją, žiūriu, kad su spiruoklėmis – viskas gerai. Vadinasi, viduje kažkas malasi. Prisaugojome, bet tas pusašis tikrai mane nustebino“.
– Ar labai dulkėti buvo pirmi kilometrai?
– Buvo dulkių. „Audi“ mus labai greit pavijo, per kokius 70 km. Praleidome. Dar už kokių 100 km mus pagavo Ginielis De Villiersas. Na ir viskas. Tada buvo ramybėje, savo tempuku. Per didelius arimus saugojau tą amortizatorių, bet vis tiek niekas nepavijo.
Paulo manęs per visą Dakarą tiek neramino, kiek per paskutiniuosius 100 kilometrų, nes jau skaičiavau minutes, kiek turėjome už nugaros. Pabaigoje tikrai jau turėjome tokių „3D“ momentų, bet nežinau, ar tai pagelbėjo, ar ne.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
