Pasaulinėje antidopingo agentūroje dirbanti lietuvė – apie Tokiją, Pekiną ir tai, kaip sustabdyti nešvarų sportą VIDEO (1)

 Šią vasarą vykusios Tokijo olimpinės ir paralimpinės žaidynės pasižymėjo ne tik išskirtinai tuščiomis tribūnomis, bet ir keletą metų neregėtais dopingo testavimo skaičiais.

Sklandžią dopingo kontrolę prižiūrėjusioje Pasaulinėje antidopingo agentūroje (WADA) dirbanti lietuvė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė teigė, kad per abejas olimpines žaidynes buvo paimta netoli 9 tūkst. dopingo mėginių.

Jau ilgiau nei penkmetį WADA organizacijoje Kanadoje dirbančiai I. Lukošiūtei-Stanikūnienei vasarą pačiai teko vykti į Japoniją ir atlikti paralimpinių žaidynių dopingo kontrolės stebėjimą.

„WADA į Tokiją išsiuntė dvi stebėtojų grupes – vieną į olimpines žaidynes, kitą į paralimpines žaidynes. Jų darbo tikslas buvo užtikrinti, kad antidopingo programos būtų įgyvendintos, laikantis kodekso ir tarptautinių standartų reikalavimų. Kitas tikslas – stebėti, kaip Tokijo laboratorijai pavyksta užtikrinti dopingo mėginių analizę. Vien olimpinių žaidynių metu buvo paimta virš 6 tūkst. mėginių, o paralimpinių žaidynių metu – virš 2 tūkst. mėginių”, – pasakojo WADA atstovė.

Tinklalaidėje „Kita medalio pusė“ apsilankiusi I. Lukošiūtė-Stanikūnienė kalbėjo apie Tokijo olimpines žaidynes ir naujienas antidopingo politikoje, prisiminė atsiradimą Pasaulinėje antidopingo agentūroje ir darbinį laikotarpį Rusijoje bei bandė atsakyti į klausimą, kodėl sportininkai rizikuoja vartodami dopingą.

„Kiekvienas sportininkas susiduria su tam tikrais rizikos faktoriais savo gyvenime, – kalbėjo WADA dirbanti lietuvė. – Tai gali būti perėjimas iš vieno sportinio lygmens į kitą, sugrįžimas po traumos ir netgi spaudimas iš rėmėjų, federacijų ar agentų.

Būtina nustatyti rizikos faktorius, kai sportininkas yra pažeidžiamas, nes tik tada jam galima suteikti tam tikrą pagalbą. Tai reiškia, kad sportininko aplinkoje turi būti žmonės, kurie tai sugebėtų pamatyti ir laiku užkardyti dopingo vartojimą tam, kad silpnumo akimirka nepakeistų sportininko gyvenimo.“

Tačiau kaip užkirsti kelią pagundai vartoti sportininkams neleistinus preparatus?

„Verta pradėti nuo švietimo programų, – akcentavo I. Lukošiūtė-Stanikūnienė. – Sportininkas, ateidamas į sportą ir svajodamas laimėti olimpinį medalį, negalvoja, kaip vartoti dopingą. Vadinasi, spragos atsiranda vėliau sportininko karjeroje ir atsitinka taip, kad pažeidžiamos dopingo taisyklės. Antidopingo švietimo principas remiasi tuo, kad sportininkai ateina švarūs ir svarbu pažymėti, jog dauguma jų švarūs išlieka iki karjeros pabaigos.

Švietimas turi prasidėti nuo tos dienos, kai vaikai ateina į sportą norėdami varžytis ir gerbdami savo varžovą. Tuomet reikia tas sportines vertybes palaikyti ir ugdyti. Vėliau mes jau pereiname į kitą lygį, kuriame sportininkui reikia aiškinti, kas yra leidžiama, kas yra neleidžiama – kad jis žinotų, kaip pasižiūrėti draudžiamų medžiagų sąrašą ar suprastų, jog jam yra taikomi tam tikri reikalavimai.“

Jau šią žiemą, vasario 4-20 dienomis, vyksiančios Pekino žiemos olimpinės žaidynės taps dar vienu ten dirbsiančių antidopingo kontrolierių ir juos prižiūrėsiančių WADA atstovų rūpesčiu.

Pasak Nacionalinių bei regioninių antidopingo organizacijų ryšių skyriaus atsakingosios specialistės pareigas einančios I. Lukošiūtės Stanikūnienės, pasiruošimas Pekinui vyksta su ta pačia antidopingo programa, kuri buvo taikyta Tokijuje, tačiau naujovių taip pat bus.

„Pasiruošimas Pekinui vyksta panašiai kaip ir Tokijui. WADA padeda Tarptautinės testavimo agentūros darbo grupei pateikti rekomendacijas dėl sportininkų testavimo. Taip pat yra bendraujama ir dirbama su laboratorija, kad ji užtikrintų sklandų darbą. Ir turbūt naujovė, kurią tikrai vertėtų paminėti, kad kaip įprastos dopingo kontrolės dalis bus naudojama nauja metodika – sauso kraujo lašo analizė“, – pasakojo antidopingo specialistė.