Metus egzistuojanti Lietuvos funkcinio sporto federacija jau raško pirmuosius vaisius (1)
Lietuvos funkcinio sporto federacijos nuotr. | Organizatorių nuotr.
2020 metais įkurta Lietuvos funkcinio sporto federacija šiemet turėjo galimybę pirmą kartą išsiųsti Lietuvos rinktinę į Pasaulio funkcinio sporto federacijos (iF3) organizuojamas planetos pirmenybes ir jau su pirmaisiais startais pasiekti įspūdingi rezultatai.
Įspūdingas debiutas
Lapkričio pabaigoje vyko pasaulio suaugusių funkcinio sporto čempionatas, o gruodžio pradžioje – veteranų.
Planetos veteranų pirmenybėse Egipte net du lietuviai lipo ant nugalėtojų pakylos. 30-34 metų amžiaus grupėje pasaulio čempionu tapo Julius Jaloveckas, o 35-39 metų amžiaus grupėje varžovams vilčių nepaliko Gintas Petrikas. Vyrų 50-54 metų amžiaus grupėje per žingsnį nuo medalio liko Andrejus Babachinas, užėmęs ketvirtąją vietą. Į stipriausiųjų dešimtukus pateko dar trys lietuviai.
Pasaulio suaugusių čempionate Švedijoje geriausiai iš lietuvių pasirodęs G. Petrikas užėmė 12-ąją vietą.
„Veteranų čempionate lietuviai pasirodė tiesiog įspūdingai. Merginos pasirodė vidutiniškai, bet dalyvių lygis ten buvo toks aukštas, kad ir mūsų moterų rezultatus vertinu labai gerai. Visi grįžome su degančiomis akimis ir jau norime siekti kažko dar ir dar“, - sakė Lietuvos funkcinio sporto federacijos (LFSF) prezidentas Igor Kuznecov.
I. Kuznecov prisiminė, kad po čempionato jis susilaukė sveikinimų ir nuostabos iš pasaulio federacijos atstovų, kurie sakė, kad istorijoje dar nėra buvę atvejo, jog pirmą sykį dalyvaujanti šalis iškovotų aukso medalius.
LFSF prezidentas pridūrė, kad tik šių metų pradžioje jo vadovaujama organizacija buvo pripažinta Lietuvoje, todėl buvo nemažai iššūkių buriant rinktinę.
Suorganizuoti pirmąjį Lietuvos čempionatą padėjo didžiausio mūsų šalyje funkcinio sporto renginio – „Lithuanian Fitness Challenge“ – rengėjai. LFSF šioms varžyboms parūpino reikalingą įrangą, sudarė užduotis ir buvo atsakinga už teisėjavimą. Šiame renginyje ir įvyko Lietuvos funkcinio sporto čempionatas, po kurio buvo suformuotos šalies rinktinės.
Funkcinis sportas – kas tai?
Visame pasaulyje labai išpopuliarėjęs yra „CrossFit“ sportas. Jis yra tas pats funkcinis sportas, tačiau turintis savo komercinį pavadinimą. I. Kuznecov sako, kad panašiai yra su triatlonu, kuris komercinėse varžybose dažnai vadinamas „Ironman“.
„CrossFit“ yra funkcinis sportas, tik pateikiamas labai gražiame apvalkale. Tai yra komercinė organizacija, valdoma privačių asmenų ir fondų. Jų tikslas yra pelnas. Tuo tarpu i3F ir jai pavaldžios nacionalinės federacijos turi tikslą vienyti ir apjungti mėgėjus, profesionalus bei vieningai vykdyti šį sportą“, - teigė I. Kuznecov.
Funkcinio sporto varžybos susideda iš ištvermės, jėgos, gimnastikos, įgūdžių ir komandinės strategijos rungčių. Pasak I. Kuznecov, funkcinis sportas apjungia daugelį sporto šakų.
„Girdėjau tokį apibrėžimą, kad šiame sporte yra atkartojami judesiai, naudojami įprastame gyvenime. Kūdikis, pradėjęs šliaužti arba verstis, rodo gimnastikos elementus. Vėliau jis pradeda ropoti keturiomis, o tai dar vienas gimnastinis judesys. Taip pat šis sportas yra skirtas reabilitacijai, siekiant žmonėms atkurti reikalingus judesius“, - kalbėjo I. Kuznecov.
Dėl savo idėjos šis sportas yra tinkamas bet kam, nepriklausomai nuo amžiaus ar sudėjimo. Skiriasi tik krūvis ir intensyvumas.
Sieks pritraukti jaunimą
Komercinės „CrossFit“ varžybos pasižymi tuo, kad ten dažniausiai sportininkai iki paskutinės akimirkos nežino, kokios rungtys ar užduotys jų lauks. Sportininkai turi būti pasirengę viskam.
Funkcinis sportas siekia patekti į olimpines žaidynes, o ten svarbiausia yra skaidrumas. Dėl to iF3 varžybose sportininkai jau iš anksto žino preliminarias rungtis ir gali joms ruoštis. Įprastai varžybas sudaro šešios rungtys, o jos trunka tris dienas.
„Kadangi mums šie metai buvo geri ir stiprūs, to paleisti iš rankų negalime. 2022 metas tikrai surengsime antrąjį Lietuvos čempionatą. Taip pat bandome susidraugauti su kolegomis iš Latvijos, Suomijos ir Švedijos. Kalbame apie Baltijos šalių taurę. Žinoma, taip pat ketiname dalyvauti pasaulio suaugusių čempionate Maskvoje rugpjūčio mėnesį ir veteranų planetos pirmenybėse, kurios tikriausiai vyks Arubos saloje“, - sakė LFSF prezidentas.
Švedijoje, kur vyko pasaulio suaugusių čempionatas, taip pat buvo surengtos ir jaunimo (16-18 metų), jaunių (14-16 metų) ir jaunučių (12-14 metų) pirmenybės.
„Gyvai pamatęs, ką išdarinėja 14-mečiai vaikai, likau apstulbęs. Aš tiek nepadarau, kiek padaro vaikai, - šypsojosi I. Kuznecov. – Daugelis sportininkų į funkcinį sportą ateina iš kokios nors kitos sporto šakos ir jau turi tam tikrą sportinį bagažą. Galima tik įsivaizduoti, kiek šis sportas turi perspektyvų ir kiek jis gali tobulėti bei keistis, jei būsimiems profesionalams tai bus pirmas pasirinkimas.“
Dėl to federacija sieks funkciniu sportu sudominti kuo daugiau jaunimo. Bus siekiama, kad šis sportas atsidurtų Lietuvos mokyklų žaidynėse. Taip pat LFSF pateikė paraišką Sporto rėmimo fondui dėl mobilios įrangos įsigijimo, kas leistų šį sportą pristatyti mažesniuose miesteliuose, miestų šventėse.
Taip pat planuose yra reitingavimo sistemos įdiegimas, glaudus bendradarbiavimas su tarptautine federacija. iF3 reikalauja savo narių pradėti bendrauti su nacionaliniais olimpiniais komitetais, kad mažais žingsneliais būtų galima artėti prie olimpinių žaidynių. LFSF taip pat planuoja surengti ir keletą varžybų mėgėjams, skirtas praktiškai bet kam. Kitais metais, švęsdama antrąjį gimtadienį, LFSF tikisi tapti Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) nare.
Savo veiklą stiprinti LFSF žada kartu su funkcinį sportą propaguojančiais sporto klubais, taip pat miestais, turinčiais reikalingą infrastruktūrą.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
