Šokiruojanti gydytojų žinia: prieš G.Kombosos kovojusiam T.Lopezui pasisekė, jog jis nemirė istorija, kuri galėjo baigtis tragiškai (3)

 Praėjusį savaitgalį Niujorke (JAV) į ringą sugrįžo 24-erių amerikietis Teofimo Lopezas (16-1, 12 nokautų), kuris pernai nugalėjo patį Vasilijų Lomačenką ir gynė WBA (Super), IBF, WBO ir „The Ring“ lengvo svorio kategorijos pasaulio čempiono diržus prieš 28-erių metų australą George‘ą Kambososą jaunesnįjį (20-0, 10 nokautų).

T.Lopezas žadėjo pergalę pirmame raunde nokautu, tačiau pirmasis raundas baigėsi čempiono kritimu ant žemės ir patyrė nokdauną. Tai nebuvo atsitiktinumas ir favoritu nelaikytas G.Kambosos išgyveno dešimtojo raundo nokdauną bei skirtingu teisėjų sprendimu (113-114, 115-12, 15-111) nugalėjo T.Lopezą bei atėmė iš jo turėtus čempiono diržus.

Kaip vėliau paaiškėjo, T.Lopezas rizikavo savo gyvybe ir turėjo gulėti ligoninėje, o ne būti ringe.

„Jis tikrai galėjo mirti“, – atskleidė gydytoja Linda Dahl. „Aš net negaliu jums paaiškinti, kaip jis kvėpavo. Atrodo, kad kažkas jam aplink krūtinę būtų pririšęs 300 svarų svarmenų rinkinį. Tai lyg kaklas ir krūtinė būtų spaustuvuose. Taip jis kovojo“.

„Jam pasisekė, jog jis nemirė“, - kalbėjo Niujorko „New York Head and Neck Institute“ vykdomasis direktorius Peteris Constantino. „Jam tikrai pasisekė“.

Remiantis T.Lopezo medicininiais išrašais, greitosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojai jam diagnozavo pneumatozę su „dideliu oru retrofaringinėje erdvėje“.

„Oras supo jo krūtinės sienelę, širdį ir kaklą. Tai yra vietos, kur oro neturėtų būti“, - kalbėjo Niujorko valstijos atletikos komisijos ringo gydytoja dirbusi L.Dahl. „Jeigu tam tikru būdu ir tam tikroje vietoje jam būtų trenkta į kaklą ar krūtinę, jam galėjo išsivystyti pneumotoraksas. Jis būtų griuvęs ant žemės, negalėtų kvėpuoti ir jam prireiktų vamzdelio į krūtinę“.

Tikėtina, kad to oro priežastis buvo nedidelis jo stemplės plyšimas. Diagnozę apsunkino jo ilgalaikė astma ir COVID-19 virusas, kuriuo jis užsikrėtė birželio mėnesį. Jis dar prieš kovą pradėjo jausti dusulį ir kaklo srities patinimą.

„Maniau, kad tai tik mano astma“, – kalbėjo T.Lopezas, paklaustas, kodėl jis neatskleidė savo simptomų nei sporto komisijai, nei vadybininkui. „Anksčiau jau esu kovojęs su astma. Jeigu visiems tai sakyčiau, jie būtų atšaukę kovą. Nusprendžiau to nedaryti dėl didelio spaudimo. Nenorėjau girdėti žmonių, sakančių, kad „tai dar vienas kovos atidėjimas“.

L.Dahl teigė, kad T.Lopezo būklė negalėjo paaiškėti per įprastą apžiūrą prieš kovą.

„Jeigu klausytumėte stetoskopu, kaip aš dariau pirmadienį, jo plaučiai skambėtų gerai“, – kalbėjo L.Dahl. „Nėra jokio būdo, kaip kas nors būtų galėjęs tai diagnozuoti nežinodamas, kokie sunkūs buvo jo simptomai, nes tik tada buvo atlikta rentgeno nuotrauka ir kompiuterinė tomografija“.

Po svėrimų procedūros T.Lopezas ir jo komanda nuvyko į restoraną pasistiprinti ir atsistatyti, o būtent čia jo simptomai smarkiai pablogėjo.

„Buvo blogai, kol nepradėjau rehidratuotis“, – kalbėjo T.Lopezas.

Boksininko gerklė ir kaklas ištino. Jam vis labiau spaudė krūtinę, o kvėpavimas tapo sunkus.

„Maniau, kad tai tik mano astma. Aš ja sergu nuo 6 metų“, – kalbėjo T.Lopezas.

T.Lopezui po kovos buvo suteiktas deguonis, o atletikos komisijos gydytoja jį nukreipė į ligoninę, kur jis gavo devynias siūles virš kairiosios akies. 4 val. 37 min. ryto į jo medicininius įrašus buvo įrašytas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuriame paminėta, kad jo kaklo ertmėje yra „didelis oras“.

Pirmadienio rytą T.Lopezas skundėsi, kad negauna tinkamo dėmesio užimtoje ligoninėje. Jis tai pasakė vadybininkui Dave’ui McWaterui, kuris susisiekė su Ronu Rizzu, pažinojusiu L.Dahl.

L.Dahl sutiko T.Lopezą jo viešbutyje. Jis jau ruošėsi vykti į „John F. Kennedy“ oro uostą bei skristi į Las Vegasą, kuriame lapkričio 16-ą dieną, vos kelios savaitės prieš kovą, gimė jo sūnus.

„Pažiūrėjau į jo išrašą, kai sutikau jį pirmadienio rytą. Pasakiau, kad dėkoju Dievui, jog jis yra gyvas“, – kalbėjo L.Dahl.

Ji jam pasakė, jog jis negali skristi ir liepė nedelsiant užsiregistruoti medicinos centre. Ten gydytojai patvirtino diagnozę ir jis buvo paleistas tik ketvirtadienio rytą bei jam buvo patarta neskraidyti mažiausiai dvi savaites.

„Nežinau, kaip jis įveikė 12 raundų negalėdamas kvėpuoti“, – kalbėjo L.Dahl. „Bet jis turi oro ten, kur jo neturėtų būti ir jam yra pavojinga lipti į lėktuvą“.

Nors iš šios kovos T.Lopezas uždirbo bent jau 3,2 mln. JAV dolerių, tačiau jo jauname gyvenime šis laikotarpis laukiant kovos buvo kone tragiškas. Rugpjūtį jį paliko žmona, nors jiedu laukėsi vaikelio ir buvo praėję vos dveji santuokos metai. Spalį jis sakė, kad mažiausiai tris kartus per pastaruosius metus galvojo apie savižudybę. Tą patį mėnesį jo šeima, kuri nepritarė 24-erių metų T.Lopezo vedyboms dėl jauno amžiaus ir dažnai ginčydavosi su jo žmona, apsigyveno pas jauną kovotoją. Į Niujorką jis išvyko lapkričio 20-ą dieną, praėjus vos keturioms dienoms po to, kai pamatė gimusį sūnų. Iki kovos likus savaitei, T.Lopezas sakė, kad jo sąskaitoje liko tik apie 20 tūkst. JAV dolerių.

Pinigai buvo viena iš priežasčių, kodėl T.Lopezo komanda atleido mitybos specialistus ir trenerio padėjėją Joey Gamache, kurie lydėjo jį siekiant pergalių prieš Richardą Commey ir V.Lomačenką.

Šie žmonės praktiškai gyveno su T.Lopezu praėjusiose dvejose treniruočių stovyklose, o taip turėjo būti ir šį kartą, tačiau dėl T.Lopezui diagnozuoto COVID-19 viruso ir neriboto kovos atidėjimo, viskas pasikeitė.

„Nenorėjau ir toliau jiems mokėti devynis mėnesius nežinodamas tikslios kovos datos“, – sakė T.Lopezas. „Tai tapo per brangu“.

T.Lopezas sako, kad jis žinojo tam tikrus mitybos ir rehidratacijos protokolus. Vis dėlto jis yra laikomas dideliu kovotoju svorio kategorijoje iki 135 svarų, o nebūnant kvalifikuotam mitybos specialistui, niekas atidžiai neprižiūrėjo jo svorio metimo ir rehidratacijos.

T.Lopezas supranta, kad jam pasisekė, jog jis išgyveno šiame pralaimėjime, tačiau jis jau dabar žiūri į kitus metus ir kovojimą svorio kategorijoje iki 140 svarų.

„Stengiuosi išlikti pozityvus“, – sakė T.Lopezas. „Bet aš pralaimiu visus šiuos metus“.