Dukart pasaulio graplingo čempionė S.Bacevičiūtė: „Tėvynė šaukia ją saugoti“

 25-erių Sandra Bacevičiūtė spalio mėnesį Panevėžyje vykusiame pasaulio graplingo čempionate iškovojo du aukso medalius, kuriais papildė dar prieš dvejus metus pradėtą medalių taupyklę. Sandra nugalėtoja tapo tiek be kimono, tiek su kimono disciplinose.

Naujoji graplingo čempionė yra Pagėgių rinktinės Kybartų pasienio užkardos kinologė. Labai realu, kad būtent darbas ją atvedė į kovinius menus. Anksčiau ji kultivavo lengvąją atletiką – specializavosi rutulio stūmimo, bėgimo ir šuolio rungtyse.

„Po vidurinės mokyklos norėjau eiti mokytis, bet tam neturėjau lėšų. todėl pradėjau dirbti. Dirbdama sužinojau apie Pasieniečių mokyklą, kurioje nereikėjo mokėti už mokslus. Todėl nusprendžiau pabandyti įstoti ten. Pavyko“, - apie pasikeitusį gyvenimą pasakojo S.Bacevičiūtė.

- Sandra, kaip jūsų gyvenime atsirado graplingas?

- Vienas iš mokomųjų dalykų Pasieniečių mokykloje buvo kovinė savigyna – sambo. Pradėjus lankyti užsiėmimus, supratau, kad ši sporto šaka kaip tik man. Iškart pajutau potraukį daugiau išmokti ir pradėjau sambo būrelį papildomai lankyti mokykloje. Baigusi Pasieniečių mokyklą nenorėjau apleisti šio sporto, todėl ieškojau trenerio arčiau namų. Neradusi šios sporto šakos trenerio, nusprendžiau pasirinkti panašią sporto šaką – grapliną. Ir taip atsidūriau Šakių „Ošimo“ klube. Pirmąkart pasaulio graplingo čempione tapote prieš dvejus metus. Antrąkart – prieš mėnesį. Kuo iš esmės skyrėsi šios pergalės? Ar įmanoma palyginti, kurį kartą buvo lengviau? Ar įmanoma nupasakoti, kuo skiriasi pergalės jausmas laiminti pirmą kartą ir antrą?

Visos pergalės buvo ganėtinai sunkios. Tapti čempione turėdavau vilties kiekvieną kartą kovodama. Neįmanoma nupasakoti to jausmo kai tampi čempione, kad ir kiek kartų ja tapsi, visada atrodo lyg pirmą kartą.

- Šiemet vykusiame čempionate čempiono titulą ir tuo pačiu du diržus iškovojai du kartus. Kaip pavyko per visas pandemijas ir karantinus išlaikyti lygį ir gerą sportinę formą?

- Išlaikyti gerą sportinę formą buvo tikrai sunku, nes ne visada galiu nuvykti į treniruotes. Kartais tarnybos vykdymas susikerta su treniruočių dienomis, tačiau stengiausi kuo daugiau lankyti treniruočių ir papildomai sportuoti namuose.

- Jūsų trenerio jums pasakyta citata: „Sandra, susiimk, juk čia pasaulio čempionatas“. Kaip per įtampą pavyksta girdėti ir kas vyksta aplinkui?

- Kai tik pradėjau sportuoti, būdavo sunku girdėti ir kovoti tuo pačiu metu, bet laikui bėgant išmokau atsipalaiduoti kovodama ir pradėjau girdėti viską, ką sako treneris.

- Kaip apskritai tvarkotės su įtampa?

- Prieš kovą visada būnu įsitempus, bet tik prasidėjus kovai įtampa išnyksta, nes nelieka laiko apie tai galvoti. Reikia galvoti, matyti ir bandyti nuspėti priešininkės veiksmus.

- Trys pasaulio čempiono titulai dažniausiai yra tai, kai žmogui savyje atrasti motyvacijos siekti ketvirto titulo yra labai sudėtinga. Kaip galvojate, ar rasite? Esate išsikėlusi tikslus dar patriukšmauti graplingo pasaulyje?

- Esu pasiryžusi šimtu procentų atiduoti save dar ne viename čempionate, nes kiekviena pergalė yra motyvatorius ateinantiems čempionatams. Ir tikrai dar drebinsiu graplingo pasaulį.

- Artėja ir Lietuvos čempionatas. Ar po tokios emocinės iškrovos pasaulio čempionate, nebus sunku pasiruošti ir nacionalinėms pirmenybėms?

- Kad ir kaip gaila būtų, bet Lietuvos čempionate šį kartą negalėsiu sudalyvauti, Tėvynė kviečia ją saugoti, nors tikrai esu pasiruošusi tam tiek fiziškai, tiek emociškai.