Daug keikęsis A.Milaknis papasakojo, kaip per mėnesį pasikeitė komanda ir ko trūko E.Ulanovui, kad pagaliau pralaužtų ledus (1)

Devynis kartus iš eilės Eurolygoje klupęs Kauno „Žalgiris“ (1/9) galiausiai sugebėjo atsitiesti ir pasiekė pirmąją sezono pergalę. Kauniečiai namuose 76:69 (20:12, 23:25, 17:15, 16:17) įveikė Atėnų „Panathinaikos“ (2/8) krepšininkus ir nutraukė ilgiausią pralaimėjimų seriją Eurolygoje. Vienas iš svarbių pergalės kalvių – „Žalgirio“ senbūvis Artūras Milaknis, kuris rungtyniavo nepaisant to, kad prieš antrojo kėlinio pabaigą susižeidė užlipęs ant teisėjo kojos ir nikstelėjo čiurną.

Pirmasis spaudos konferencijoje kalbėjęs Edgaras Ulanovas negailėjo gerų žodžių A.Milakniui bei teigė, kad „visos fanfaros šiandien skiriamos jam“, tuo tarpu pats A.Milaknis atskleidė, kaip per mėnesį pasikeitė komanda nuo Martino Schillerio iki Jure Zdovco bei kodėl E.Ulanovas sezono pradžioje buvo nepanašus į savo senąją versiją.

„Gal pradėkime nuo klausimų, nes nežinau ką pasakyt“, – sakė A.Milaknis.

– Kas nutiko tuomet, kai gavote traumą ir kaip dabar jūsų koja?

– Šiandien daug keikiausi. Bet tai gyvenimiška situacija, pakalbėjome su teisėju. Nedėkinga situacija, buvo skaudu tokioje lygioje vietoje gauti traumą, kai dedasi tokie dalykai aikštelėje. Džiaugiuosi galutiniu rezultatu. Būtų buvę labai liūdną, jeigu būtume įsirašę dar vieną pralaimėjimą.

– Edgaras Ulanovas minėjo, kad labai pasiaukojote dėl komandos. Kokia buvo kojos būklė?

– Daktarai suleido vaistų, suteipavo, o kol šiltas esi – eini. Jau buvau pavargęs nuo tų pralaimėjimų, šiandien ypatingai tikėjau komanda, tikėjau pergale. Garsiai neturime teisės to afišuoti, bet visi buvome nuo viso šito pavargę ir tikrai norėjosi pagaliau padovanoti pergalę fanams. Kažkiek gal matosi, kad tribūnos tuštėja ir tai yra natūralu. Tas žaidimas netenkina tiek fanų, tiek mūsų pačių. Daug visko vyko aplinkui, bet džiaugiuosi, kad dirbame ta linkme. Buvo daug kalbų ir pokalbių, dabar visi pradeda suprasti, kur rungtyniauja ir kokia uniformą vilki. Anksčiau sakiau, kad reikia pirmos pergalės, nuo kurios gali atsispirti, kad tai pagerintų psichologinę komandos būklę.

– Kaip komanda pasikeitė su trenerio pasikeitimu per šį mėnesį?

– Man, kaip esant komandos viduje bei būnant viso to sūkuryje, tai ji stipriai pasikeitė. Tai kardinalus pasikeitimas. Krepšinis atrodo paprastas: turi gynybos, puolimo sistemas, bet kiekvienas treneris ateina su savo vizija ir strategija. Naujas treneris atėjo į komandą, kuri yra ne jo surinkta. Buvo blogas „timingas“ viskam prisitaikyti. Nenoriu teisinti nei trenerio, nei žaidėjų, bet tikrai buvo sudėtinga – daug kelionių, pralaimėjimai.. Grįžti iš kelionės, seka Lietuvos lyga. Tų darbinių treniruočių tikrai trūko. Praeitą savaitę turėjome laiko, susėdome, padirbėjome, nauji žmonės pagaliau galėjo įsipaišyti į gynybos ir puolimo sistemas. Bet sakau – stebuklai nevyksta. Geriausias pavyzdys su Šarūnu. Nors jis susirinkdavo savo komandą, bet būdavo naujų žmonių ir tas kokybiškas krepšinis vykdavo po naujų metų. Aišku, tokių pralaimėjimų serijų nebūdavo, bet viskam reikia laiko. Džiaugiuosi, kad išnaudojome tą laiką ir visi tai suprato, bet reikia toliau dirbti ir nesustoti bei žaisti ir bandyti kabintis. Dar liko tikrai daug. Kažkas bando laidoti sezonus.. Nesąmonė.

– Edgarui Ulanovui sezono pradžia taip pat buvo sunki, bet šiandien matėme vėl senąjį Edgarą. Ko jam trūko, kad jis pagaliau pralaužtų ledus?

– Visi buvo apsikrovę psichologiškai. Viskas prasidėjo ir tie signalai buvo pasiruošimo stadijoje prieš sezoną. Mano asmeninė nuomonė, kad į komandą pateko ne pro tas duris. Atėjo su tuo žaidimu, kurį žaidė „Fenerbahče“. Mes jį žinome kitokį ir dabar manau, kad pradės žaisti kitaip. Šiandien jis jau žaidė tą žaidimą, kai buvo agresyvus, lipo ant lentos. Antras komandoje pagal atkovotus kamuolius, tai yra jo rungtynės. Kalbėjome, kad jis turi grįžti į tą Edgarą, kuris buvo „Žalgiryje“. Jis tikrai čia neatėjo dėl tritaškių ar „pikenrolo“, bet dėl juodo darbo ir visada patikimos gynybos.

– Minėjote, kad komanda pasikeitė kardinaliai. Kur didžiausias buvo tas pasikeitimas?

– Visur viskas apsivertė. Nuo apšilimo pradžios iki taktinių dalykų – tiek gynybos, tiek puolimo sistemos absoliučiai keitėsi. Trenerio noras, išsidėstymas, „spacingas“, deriniai, kamuolio judėjimas.. ypač to judėjimo, ko, mano manymu, trūkdavo prie ankstesnio trenerio. Anksčiau būdavo, kad išeini, prabėgioji ir net nepalieti to kamuolio. Atėjo visiškai skirtingas treneris. Nesakau, kad buvo blogas treneris, ta sistema veikė prie vienų žaidėjų, galbūt nesuveikė prie kitų. Mes turime viską padaryti, kad dabartinė sistema veiktų puikiai.