Skrajojantis J.Nebo: „Aš niekada nenusileisiu ir kovosiu iki pabaigos“

Įsibėgėjus naujajam 2021-2022 m. „Betsafe-LKL“ čempionato sezonui, komandose ima ryškėti ir nauji lyderiai. Kauno „Žalgirį“ vasarą papildęs amerikietis Joshua Nebo – ne tik vienas fiziškai stipriausių, bet ir vienas naudingiausių lygos krepšininkų.

24 metų amžiaus 206 cm ūgio krepšininkas dar tik susipažįsta su europietiškuoju krepšiniu. Europoje šiam jaunam krepšininkui tai – tik antrasis sezonas karjeroje.

Bet J. Nebo, panašu, čia jaučiasi puikiai. Vos atvykęs į „Žalgirį“, sirgalių dėmesį amerikietis sukaustė dėl savo itin raumeningo kūno ir gana didelio 111 kg svorio. Tačiau nereikėjo ilgai laukti, kol vidurio puolėjas pradėjo demonstruoti ir tikrai kokybišką krepšinį.

„Betsafe-LKL“ čempionate „Žalgiris“ iki šiol žygiuoja be pralaimėjimų. Sąskaitoje – septynios pergalės iš tiek pat galimų.

Prie to svariai prisideda ir J. Nebo. Per pirmąjį čempionato mėnesį centras fiksavo 8,4 taško ir 5,9 atkovotų kamuolių vidurkį. Tai yra lygu 14 naudingumo balų vidurkiui – beveik dvigubai daugiau, nei lygos vidurkis (8,1).

Kalbėdamas su LKL.lt krepšininkas patikino, kad svarbiausias jo paties ginklas ir yra jėga, o komanda ir sirgaliai gali juo pasitikėti.

„Atvykau čia žaisti iš visų jėgų. Žaisiu tikrai kietai. Nesvarbu, laimėsime, ar pralaimėsime, bet iš manęs komanda visada gaus tą patį – aš niekada nenusileisiu ir kovosiu iki pabaigos“, – sakė J. Nebo.

Plačiau apie J. Nebo karjerą, pirmąją gyvenimo meilę ir pasirinkimą tapti „Žalgirio“ nariu – interviu: 

– Visų pirma, kaip jūs jaučiatės naujoje komandoje?

– Jaučiuosi laimingas būdamas čia. Kaunas puikus miestas, man patinka čia gyventi. Komanda irgi puiki. Viskas tikrai gerai.

– Europoje jums tai antri metai gyvenime. Nebuvo sunku pakeisti žemyną būnant gana jaunu žmogumi?

– Mano pirmieji metai Europoje prabėgo tikrai sunkiai dėl koronaviruso. Atvykau į naują žemyną, viskas man buvo nauja. O tada prasidėjo karantinas, viskas buvo uždaryta, niekur negalėjai eiti. Tikrai ne pati lengviausia patirtis. Dabar viskas kur kas geriau.

– Turbūt jau spėjote susipažinti su europietiškuoju krepšiniu. Ar jis stipriai skiriasi nuo to, kokį žaisdavote JAV?

– Man asmeniškai nėra didelio skirtumo. Juk krepšinis yra krepšinis – jis yra toks pats, kad ir kur bebūtum. Tiesiog eini ir žaidi. Bet taip, žinoma, JAV žaidžiamas truputį kitoks krepšinis. Čia krepšinis daugiau paremtas fiziškumu, teisėjai taip dažnai nefiksuoja pražangų. Yra ir kitokių taisyklių – pavyzdžiui, ten, JAV, gali ramiai numušti kamuolį nuo lanko. Skirtumų tikrai yra.

– O kalbant apie fiziškumą?

– Europoje tikrai daugiau jėgos. Taip turbūt yra dėl to, kad teisėjai leidžia rimčiau pakovoti, pasistumdyti, užsiimti poziciją. JAV kone kiekvienas kontaktas automatiškai yra pražanga.

– Vaikystėje jūs užsiėmėte riedlenčių sportu? Tai buvo tik hobis, ar kažkas daugiau?

– Ne, ne, tikrai ne. Tai nebuvo nieko profesionalaus, bet tai man reiškė labai daug. Riedlenčių sportas buvo pirmoji mano meilė. Tikrai labai patraukė mano dėmesį nuo pat vaikystės. Mėgau tuo užsiimti. Tai didelė mano gyvenimo dalis.

– Kokių dar turėjote pomėgių?

– Žaidžiau amerikietišką futbolą kelis metus, kai buvau labai jaunas. Bet tai nebuvo nieko rimto, nebuvau stipriai į tai pasinėręs, nesakyčiau, kad labai gerai ir žaidžiau. Tai buvo tiesiog sportas.

– O kada jūsų gyvenime atsirado krepšinis?

– Krepšinio treniruotes pradėjau lankyti pirmoje klasėje vidurinėje mokykloje.

– Kas jus patraukė link krepšinio? Ar tiesiog bandėte ieškoti savęs?

– Nuoširdžiai, pasirinkau krepšinį dėl savo sesės. Mano sesė žaidė krepšinį, aš visada į ją žiūrėdavau ir galvodavau, kad galbūt vieną dieną būsiu jos vietoje. Norėjau to. Ji buvo tikrai sėkminga žaidėja, norėjau sekti jos pavyzdžiu.

– Ką girdėjote apie Lietuvą prieš atvykdamas čia?

– Girdėjau tik kelis dalykus. Pirma tai šaltis. Žinojau, kad žiemos čia labai šaltos. Bet tuo pačiu žinojau, kad turite nuostabius ir labai ramius miestus. Dar buvau girdėjęs, kad čia labai anksti sutemsta, gal pusę penkių vakaro.

– Ar tai šalčiausia vieta, kurioje jums teko būti?

– Kol kas nesu tikras. Pirmuosius du metus koledže praleidau tikrai šaltame mieste. Dar reikia čia pabūti ilgiau, kad galėčiau atsakyti.

– Ar ilgai svarstėte, kai sulaukėte pasiūlymo iš „Žalgirio“? Kas nulėmė jūsų pasirinkimą?

– Svarbiausia, be abejo, buvo pati komanda. Ji tikrai labai profesionali, gerai valdoma. Komanda turi puikius sirgalius. Palaikymas čia tikrai fantastiškas, tiek komandai, tiek treneriui, visiems.

– Galbūt dar kažkada karjeroje turėjote nuostabių sirgalių?

– Sakyčiau, kad vidurinėje mokykloje sirgaliai buvo puikūs. Bet nuo to laiko lyg ir nebuvo rimtesnių grupuočių, rimtesnio palaikymo.

– Kokius žaidimo elementus norėtumėte patobulinti artimiausiu metu?

– Turbūt noriu patobulinti kiekvieną savo žaidimo elementą. Kiekvieną dieną stengiuosi susikaupti ir būti geresnis. Negaliu išskirti vieno, kurį svarbiausia patobulinti. Noriu tapti geresnis iš visų pusių.

– „Žalgiris“ Lietuvos čempionas jau vienuolika kartų iš eilės. Jums tai – papildoma motyvacija, ar spaudimas?

– Tai nėra spaudimas. Tai suteikia papildomos motyvacijos. Tikrai norisi tęsti šią gražią tradiciją, norisi įrodyti, kad galime tai pakartoti dar kartą.

– Kokia būtų jūsų žinutė „Žalgirio“ sirgaliams?

– Atvykau žaisti iš visų jėgų. Žaisiu tikrai kietai. Nesvarbu, laimėsime, ar pralaimėsime, bet iš manęs komanda visada gaus tą patį – aš niekada nenusileisiu ir kovosiu iki pabaigos.